Apie Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociaciją

    Atstačius Lietuvos nepriklausomybę kaime greta besikuriančių ūkininkų ūkių pradėtos steigti žemės ūkio bendrovės ir kitos įmonės. Žemės ūkio bendrovės susikūrė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, privatizavus buvusių kolūkių ir tarybinių ūkių turtą. Jos yra privataus kapitalo žemės ūkio įmonės. Kaimo žmonės, steigdami žemės ūkio bendroves, siekė šių pagrindinių tikslų: išsaugoti ir toliau didinti šių įmonių turtą; turėti darbo; gauti pajamų; užtikrinti būtinas kaimo žmonėms paslaugas asmeniniam ūkiui tvarkyti; garantuoti narių socialinę apsaugą. Bendrovė - tai ir savotiška narių turto taupyklė. Stipriose bendrovėse vidutiniškai vienam nariui tenka 30 tūkst. litų pajų ir jie kasmet didėja. Palankesniais ūkiniais metais, kai gaunamas didesnis pelnas, bendrovės išmoka pajininkams dividendus. Be to, bendrovės stengėsi padėti negalintiems arba nenorintiems savarankiškai ūkininkauti žmonėms turėti darbą. Šiuose ūkiuose turi darbą per 20 tūkst. kaimo žmonių, vidutinis vieno dirbančiojo mėnesinis darbo užmokestis viršija šalies minimalią algą ir sudaro virš 585 litus. Apie 100 tūkst. bendrovių narių prieinama kaina naudojasi įvairiomis paslaugomis.
    Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos ūkių struktūra gerokai pasikeitė. Vyrauja trys pagrindiniai ūkių tipai: ūkininkai, žemės ūkio bendrovės ir kitos įmonės, taip pat smulkūs asmeniniai ūkiai. Žemės ūkio bendrovių asociacijai atsirasti buvo ta aplinkybė, kad pagal priimtą bendrovių įstatymą 1992 metais privatizuojant kolūkių turtą daug žmonių jo įsigijo ne natūra, o pasirašydami pajus ir įsteigdami žemės ūkio bendroves. Tai buvo žmonių teisė demokratinėje valstybėje.
    Idėja vienytis į asociaciją kilo iš pačių bendrovių, nes jos neturėjo savo interesus ginančios organizacijos. Tuo tarpu besikuriančius ūkininkus gynė valstybės institucijos, Žemės ūkio rūmai, ūkininkų sąjunga.
    Dar daugiau, prieš bendroves kilo priešiškumas, jų žmonės buvo niekinami, šmeižiami. Net valstybės priimami įstatymai ir Vyriausybės veikimai bendrovių atžvilgiu diskriminaciniai, todėl aktyvesnių žemės ūkio bendrovių vadovų, mokslo žmonių iniciatyva 1992 metais įkurta Lietuvos Žemės ūkio bendrovių asociacija. Nuo pat pirmųjų savo veiklos dienų ji įsiliejo į žemdirbių organizacijų būrį ir tapo pripažinta savame krašte ir svetur kaip autoritetinga organizacija, atstovaujanti ūkiams, kurių žmonės pasirinko tokį ūkininkavimo modelį.
    Asociacija visada įvardija pačių nepadarytus darbus, pasisako prieš neūkiškumą, aplaidumą, ragina geriau išnaudoti galimybes, mokytis dirbti rinkos sąlygomis.
    Asociacijos veiklos būdingas bruožas — optimizmas, tikėjimas ateitimi, tolerancija kitoms organizacijoms, orentacija į veiklius, iniciatyvius vadovus bei specialistus, tikėjimas žemdirbių nuovoka, ištverme, ištikimybe pasirinktam gyvenimo ir veiklos būdui.
    Asociacija niekada ir niekam nepataikavo ir nepolitikavo. Jos veiklos prioritetas — žemdirbių verslo interesai. Ūkininkų ir žemės ūkių bendrovių interesai dažnai sutampa, todėl asociacija, išreikšdama ir gindama žemės ūkio įmonių interesus, tuo pačiu gina visų žemdirbių interesus. Todėl susiklostė gražus bendradarbiavimas su kitomis žemdirbių organizacijomis — ūkininkų sąjunga, šakinėmis žemdirbių organizacijomis. Asociacija ir toliau stiprins tuos ryšius, nes yra įsitikinusi, kad tik sutelktos žemdirbių pastangos gali būti veiksmingos formuojant šalies agrarinę politiką ir apskritai kaimo plėtrą.
    Ilgametė daugelio šalių praktika įtikinamai rodo, kad rinkos ekonomikos sąlygomis išgyvena tie, kurie sugeba ne tik išsilaikyti, bet ir plėtoti gamybą, taiko intensyvias technologijas, gamina geros kokybės produkciją.
    Asociacijos veiklos reikšmę lemia prezidiumo susiklausymas, kvalifikacija, darnus darbas. Pagal asociacijos įstatus prezidiumas renkamas dvejiems metams. Šiuo metu jame dirba 15 žmonių. Asociacjos veiklą kontroliuoja 3 žmonių Revizijos komisija.