Vartotojo vardas:
Slaptažodis



 Paieška svetainėje

Š. m. liepos 10 d. įvyko COPA-COGECA BŽŪP darbo grupės, kurios veikloje nuolat dalyvauja Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos atstovas, posėdis.

Tai buvo eilinis, techninio pobūdžio susitikimas, kurio metu buvo diskutuojama dėl konkrečių BŽŪP po 2020 m. nuostatų.

Copa-Cogeca Sekretoriato atstovai trumpai apibūdino po Europos Parlamento rinkimų susiklosčiusią padėtį, susijusią su derybomis dėl BŽŪP, supažindino su galimais įvykių scenarijais, aptarė galimą jėgų išsidėstymą Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo reikalų komitete.

Posėdyje buvo trumpai pristatytas Copa-Cogeca Strateginio plano ruošimo gairių projektas, parengtas pagal organizacijos narių pateiktus pasiūlymus. Gairių struktūra parengta ir pagal Asociacijos atstovo pasiūlytą schemą: BŽŪP Tikslas – Reglamentu nustatytas vertinimo rodiklis – Intervencinė(s) priemonė(s). Paruošus galutinę redakciją, jos turėtų tapti gera parankine priemone, rengiant nacionalinius Strateginius planus, taip pat Copa-Cogeca Sekretoriato diskusijoms ES institucijose.

Vis tik pagrindinė įvykusio susitikimo tema buvo „sąlygiškumo“, kuris būsimuoju laikotarpiu turėtų pakeisti dabar taikomą kompleksinį paramos susiejimą, reikalavimų aptarimas. Kai kurie iš jų visiškai nauji, pvz., sėjomaina, pakeisianti pasėlių diversifikavimą, draudimas arti durpinius dirvožemius, dirvožemio dangos reikalavimas labiausiai pažeidžiamais laikotarpiais, taip pat reikalavimas palikti ir nenaudoti dalies plotų žemės ūkio produkcijos gamybai, o skirti bioįvairovės palaikymui ir kt. Dauguma naujų reikalavimų sulaukė tik žemdirbių atstovų nepritarimo ar esminių pastabų. Asociacijos atstovas kategoriškai pareiškė, kad žemės atidėjimo taikymas naujoms valstybėms narėms yra negalimas, kadangi prieštarauja Stojimo sutarties nuostatoms. Visuotinis dirvožemio dangos reikalavimas daugeliu atvejų praktiškai bus neįgyvendinamas, pvz., vėlai nuėmus cukrinius runkelius, daržoves ar kitas kultūras. Be to, prašė pateikti argumentus, kodėl 2-3 metus sėjomainoje laikomos žolės negali būti laikomos daugiametėmis, jeigu jų plotas iš esmės yra stabilus, o nauda dirvožemiui ir aplinkai nekelia abejonių. Reikalavimas išlaikyti daugiamečių pievų santykį turi būti tiesiogiai siejamas su ganomų gyvulių skaičiumi. Priešingu atveju, koks tikslas ir kokia prasmė laikyti daugiametes pievas, kada galvijų skaičius Lietuvoje katastrofiškai mažėja.

Diskutuojant dėl vienos svarbiausių - „tikrojo ūkininko“ - sąvokos, Asociacijos atstovas pasiūlė "neišradinėti dviračio" ir remtis Lisabonos sutarties (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo) 39 str. (1) (d) bei (e) punktais: „tikruoju“ laikyti ūkininką (pagal Reglamentą – fizinį ar juridinį asmenį), kuris prisideda prie „tiekimų (žemės ūkio produkcijos) garantavimo vartotojams priimtinomis kainomis“. Kadangi Lisabonos sutartis yra pagrindinė ES veikimą reglamentuojanti sutartis, todėl jokių klausimų dėl galimo jos prieštaravimo PPO ar kitoms sutartims kilti negali.

Tolesnes diskusijas planuojama tęsti rudenį.

 

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos informacija