2010-08-19. Kiek kainuoja vienas litas sau?

Skiltyje NORMINIAI AKTAI rasite studijos apie žemės ūkio bendrovių 2004-2009 m. veiklos rezultatus pristatymą.

2010-07-12. Rusijos derliaus prognozė.

2010-07-12. Rusijos derliaus prognozę skaitykite skiltyje "Norminiai aktai".

2010-07-08. Nuostatai 2010 m. konkurso "Geriausiam gamybiniam žemės ūkio įmonės centrui nustatyti"

Nuostatus skaitykite skiltyje "Norminiai aktai".

2010-06-21. LŽŪB asociacijos naujienų apžvalga

LŽŪB asociacijos naujienų apžvalga
(2010 m. 25, 26 savaitės 06-21 iki 07-02)

Renginiai, sprendimai, siūlymai, faktai, vadovų darbotvarkės.

2010-06-21 (10 val.) Asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis Babtuose LSDI susitiks su prekinių sodininkystės ūkių vadovais padėčiai sodininkystėje įvertinti ir siūlymams valstybės institucijoms parengti.

2010-06-21 (14 val.) Asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis dalyvaus LAMMC Žemdirbystės institute, Dotnuvoje įvyksiančiame Žemės ūkio mokslo taybos posėdyje. (J. Kraujelis yra šios tarybos narys). Asociacijai aktualūs augalų selekcijos, mokslo žinių sklaidos ir įgyvendinimo, žemės ūkio konsultavimo tarnybos vykdomi projektai.

2010-06-22. Asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis dalyvaus Žemės ūkio ministerijos sudarytos darbo grupės „Mėsinės galvijininkystės plėtros programos“ projektui parengti trečiame posėdyje. Primename, kad ŽŪM kanclerės D. Miniataitės potvarkiu sudaryta kita darbo grupė, kuri turi atlikti mėsinės galvijininkystės plėtros programos projekto priemonių ekonominį įvertinimą. Šios grupės pirmininku paskirtas Jeronimas Kraujelis.

2010-06-23. Numatomi prezidento ir kitų žemdirbių savivaldos organizacijų vadovų susitikimai su LR Seimo nariais dėl paskleistų ketinimų didinti žemės mokestį. (Bendras pareiškimas tam prieštaraujantis žiūr. ŪP 2010-06-19 Nr. 69(4872 )).

2010-06-22, 23 Asociacijos gen. direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas toliau dalyvaus derybose redaguojant ŽŪM ir AM bendrą įsakymą, tvirtinantį mėšlo laikymo ir panaudojimo sąlygas (taisykles), taip pat su kitų žemdirbių savivaldos organizacijų atstovais „blokuos“ AM parengtą vandenų apsaugos nuo taršos gyvulininkystės fermų teritorijoje aprašo projektą, kuris su žemdirbiškomis institucijomis buvo nederintas.

2010-06-28. J. Kraujelis, R. Gestautas baigs parengti 263 bendrovių 2009 m. veiklos pagrindinių pajamų bei išlaidų rezultatus, kurie bus paskelbti asociacijos svetainėje ir panaudoti raginant valstybės institucijas konkrečiai ir greitai apsispręsti dėl PNT išmokų už 2010 metus.

2010-06-29. Asociacijos prezidentas Statistikos departamente dalyvaus Vyriausybės nutarimu sudarytos darbo grupės dėl visuotino žemės ūkio surašymo posėdyje. J. Kraujelis yra darbo grupės narys.

2010-06-30. Asociacijos administracijos atstovai dalyvaus Agrovizijos renginiuose (Dotnuvoje). Kviečiame Agroviziją aplankyti ir asociacijos narių vadovus bei specialistus birželio 30 – liepos 2 d. Tai žemės ūkio technologijų paroda. (Vieta – Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių raj.)

2010-07-02. LRS Kaimo reikalų komiteto ir ŽŪR konferencija „Žemės ūkio ir maisto sektoriaus vieta šalies ekonomikoje. Lietuvos pozicija derybose dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos 2014-2020 m.“ Kviečiami dalyvauti ir prezidiumo nariai. Vieta – LRS Konstitucijos salė. Registruotis iš anksto.

2010-07-02. Po konferencijos LŽŪBA patalpose įvyks prezidiumo posėdis. Darbotvarkė bus paskelbta vėliau.

2010-06-16. Aukšto lydio ekspertų grupė teikia septynias rekomendacijas dėl ES pieno sektoriaus.

Rasite skiltyje "Norminiai aktai".

2010-05-26. Įstatymo projekto aiškinamasis raštas

Aiškinamąjį raštą dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSISKAITYMO UŽ ŽEMĖS ŪKIO PRODUKCIJĄ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ rasite skiltyje NORMINIAI AKTAI.

2010-05-26. Įstatymo projekto aiškinamasis raštas

Aiškinamąjį raštą dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSISKAITYMO UŽ ŽEMĖS ŪKIO PRODUKCIJĄ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO
PROJEKTŲ rasite skiltyje NORMINIAI AKTAI.

2010-05-07. Atsakymai į klausimyno apie BŽŪP po 2013 m. klausimus

Rasite skiltyje NORMINIAI AKTAI.

2010-04-16. LŽŪBA raštas Dėl gyventojų pajamų ir pelno mokesčio įstatymų pakeitimų

Raštą rasite skiltyje "NORMINIAI AKTAI".

2010-03-16. LR Finansų ministerijos ats. į LŽŪBA raštą dėl pajamų natūra pripažinimo ir įvertinimo

Raštą rasite skiltyje "NORMINIAI AKTAI"

2010-03-02. Įvyko bendras LŽŪBA ir LŪS prezidiumo posėdis

Žemiau pateikta įvykusio prezidiumo posėdžio rezoliucija.

Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo
ir
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumo
bendro posėdžio

REZOLIUCIJA

2010 m. kovo 2 d.
Kaunas

Lietuvos ūkininkų sąjungos ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumų nariai, bendrame išplėstiniame prezidiumo posėdyje aptarę ir įvertinę ūkių finansinę padėtį, ūkininkų bei žemės ūkio įmonių atstovų susirinkimuose rajonuose keliamus kitus klausimus,
n u t a r ė :
1. Pažymėti, kad per praėjusius metus LR Žemės ūkio ministerija ir jai pavaldžios organizacijos padarė nemažai žemdirbiams naudingų darbų (įdiegta supaprastinta tvarka paramai investicijoms gauti, anksčiau ir ne mažesnės nei 2008 m. pradėtos mokėti išmokos, naują impulsą įgavo ūkininkų turgeliai didžiuosiuose miestuose ir kt.).
2. Konstatuoti, kad dėl žymiai sumažėjusių žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų per praėjusius metus žemdirbių pajamos sumažėjo daugiau kaip 1 mlrd. Lt., o kredito įstaigoms sumažinus kreditavimą beveik 700 mln. Lt. ir joms dar sugrąžinus 562 mln. Lt. ankstesniais metais paimtų kreditų, daugelyje ūkių susidarė ypatingai grėsminga padėtis.
3. Siekiant išvengti staigaus gamybos bei pajamų tolesnio kritimo, prašyti LR Ministro Pirmininko priimti pagrindinių žemdirbių savivaldos organizacijų atstovus šiems klausimams aptarti:
3.1. Už 2010 m. deklaruotus pasėlius, gyvulius ir pieną išmokėti EK leistino dydžio papildomas nacionalines išmokas – bendra suma 377 mln. Lt.;
3.2. Žemės ūkio subjektams atidėti Pelno (žemės ūkio įmonėms) ir Gyventojų pajamų (ūkininkams) mokesčių įstatymų įsigaliojimą (įskaitant ir 2009 metus);
3.3. Žemės ūkio subjektams netaikyti gyventojų pajamų, gautų natūra, apmokestinimo;
3.4. Sumažinti PVM iki 5 proc. lauko ir šiltnamių daržovėms, vaisiams, mėsai, o kitiems maisto produktams - iki ES šalių vidurkio;
3.5. Žemės ūkio srityje dirbantiems pensijinio amžiaus žmonėms netaikyti pensijų mažinimo schemos. Skubos tvarka keisti individualių įmonių, veikiančių kaimo vietovėse, savininkų bei ūkininkaujančių pensininkų socialinio draudimo tvarką;
3.6. Pakeisti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, ypač po gamybiniais pastatais, kainų nustatymo tvarką.

4. Į susitikimą su LR Ministru Pirmininku klausimų pristatymui deleguoti: po du atstovus iš Lietuvos ūkininkų sąjungos ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos bei vieną atstovą iš Žemės ūkio rūmų.
5. Po susitikimo su Ministru Pirmininku, kartu su Žemės ūkio rūmų prezidiumu, spręsti klausimą dėl Visuotinio žemdirbių suvažiavimo organizavimo.
6. Rezoliuciją pasirašyti įgalioti Joną Talmantą ir Jeronimą Kraujelį.


Lietuvos ūkininkų sąjungos
pirmininkas Jonas Talmantas

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos

prezidentas Jeronimas Kraujelis

2010-01-21 LŽŪBA kreipimasis

Skiltyje NORMINIAI AKTAI rasite LŽŪBA kreipimąsi dėl pajamų natūra, gautų už suteikiamas paslaugas, lengvatinius kreditus ir naudojimąsi lengvaisiais automobiliais, apmokestinimo.

Konferencijos įmonių vadovams ir vyr. buhalteriams, įvyksiančios š.m. gruodžio 9-11 d., darbotvarkė

Darbotvarkė paskelbta skyrelyje "Norminiai aktai".

2009 m. spalio 2 d. LŽŪBA prezidiume

Penktadienį, spalio 2 d. įvykusiame Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (toliau – asociacijos) prezidiumo posėdyje svarstyti 11 klausimų. Beveik trečdalis klausimų susiję su apskritai žemės ūkio sektoriaus ir žemės ūkio bendrovių bei kitų žemės ūkio įmonių finansais šiais ir 2010 metais. Prezidiumo nariams buvo pristatytas 2010 metais numatomų asignavimų žemės ūkio sektoriui projektas, preliminari žemės ūkio sektoriaus 2009 m. pajamų prognozė, patvirtintas asociacijos organizuojamų renginių iki 2009 m. pabaigos planas ir tematika, patvirtintos partnerystės (jungtinės veiklos) sutartys su Lietuvos žemės ūkio universiteto Ekonomikos ir vadybos bei Agronomijos fakultetais. Tartasi dėl asociacijos narių - pieno gamintojų dalyvavimo įgyvendinat investicinį projektą „Pieno perdirbimo įmonės kūrimas“ principų.
Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos instituto Projektavimo konstravimo biuro vyr. technologas Romas Kaunas pristatė klausimą dėl žemės ūkio technikos kiemų nuotekų ir plovyklų dumblo taršos bei galimo apvalymo sprendimų. Klausimas aktualus, nes LR Aplinkos ministerija suaktyvino veiksmus tvarkai technikos kiemuose padidinti. Tai reikalauja papildomų investicijų, kurioms šiuo sunkmečiu daugeliui trūksta lėšų. Todėl prezidiumas priėmė sprendimą, kad būtų įteisinta plovimo nuotekų savaiminio apsivalymo galimybė uždarose kūdrose (kaip pigiausias ir pakankamai efektyvus variantas) ir būtų gautas LR Aplinkos ministerijos leidimas naftos produktais užterštą plovyklų dumblą apvalyti ūkiuose.
Asociacijos administracija atskirų bendrovių prašymu aiškinosi, kokios yra galimybės PVM permoką užskaityti mokant kitus mokesčius. Apklausus dalį bendrovių, paaiškėjo, kad per metus PVM permokos susidaro tik 3, o kai kuriose 5 mėnesius. Jų dydžiai irgi įvairūs: nuo 20 iki 400 tūkst. Lt. Bendrovės taiko Mokesčių administravimo įstatymo leidžiamus variantus: PVM užskaitymą sekančių mėnesių PVM mokėjimams, kitų mokesčių, kaip gyventojų pajamų, pelno mokesčio mokėjimams. Būna atvejų, kai permokos grąžinamos mokesčio mokėtojo prašymu. Todėl prezidiumas nutarė kol kas nesikreipti dėl galimybės sudarymo PVM permokomis dengti mokėjimus Sodrai. Tam, kad tai būtų leista, reikėtų keisti ne vieną įstatymą. Mažai tikėtina, kad esant dabartinei situacijai, būtų priimtas teigiamas sprendimas. Svarbiausia, kad tuo pasinaudotų gal viena kita bendrovė vieną ar du mėnesius per metus. Nutarta kvalifikuotai naudotis tuo, kas yra leidžiama.
Prezidiumas teigiamai įvertino asociacijos darbuotojų pastangas, prognozuojant žemės ūkio sektoriaus pajamas iš šių metų veiklos.
Pateiktoje prognozėje pažymėta, kad 2008 m. žemės ūkio sektoriaus pajamos už parduotą produkciją sudarė 4,092 mlrd. Lt. Lyginant su 2007 m., jos buvo didesnės 10,3 proc. Pardavus pieną grūdus bei rapsus, gauta 71 proc. pajamų.
2009 m. žemės ūkio sektoriaus pajamos, įvertinus pieno, grūdų ir rapsų kainų apimčių pokyčius bei priėmus prielaidas, kad kitų produkcijos rūšių kainų ir apimčių pokyčiai bus nežymūs, lyginant su 2008 m., bus mažesnės apie 1 mlrd. Lt arba 25 proc.
Prezidiumas nutarė pažymėti, kad nesant pakankamai duomenų apie ūkių padarytas išlaidas produkcijai pagaminti, kol kas neįmanoma pateikti orientacinio galutinio situacijos varianto. Todėl kasdien „viešojoje erdvėje“ nuolat reklamuojant ES paramą, atskiriems visuomenės sluoksniams ir kai kuriems politikams susidaro įspūdis, kad žemės ūkis ir krizės laikotarpiu laikosi gerai. Nors reali situacija yra bloga.
Siekiant operatyviai gauti objektyvią informaciją apie padėtį ūkiuose, būtina atlikti bent 100 žemės ūkio įmonių ir 400 prekinių ūkininkų ūkių apklausą. Pagrindinis apklausos klausimas būtų pinigų srautai iki 2010 m. vasaros. Tačiau tokiam darbui turi būti skirtas finansavimas ir gautas kitų organizacijų pritarimas. Dėl to sprendimas nepriimtas.
Prezidiumo nariams buvo pristatytas 2010 metais numatomų asignavimų žemės ūkio sektoriui projektas. Prezidiumas pripažino, kad žemdirbiams pačios jautriausios sritys, tokios kaip PNTI dydis, ES KPP bendrafinansavimo galimybės, pusiau planuojama sumažinti parama iš KR programos lėšų, kelia nemažai abejonių. Prezidiumas taip pat pabrėžė, kad svarbiausių priemonių finansavimo apimtys nesusietos su tuo, kad už šiais metais pagamintą ir parduotą žemės ūkio produkciją bus gauta net vienu milijardu litų mažiau negu 2008 metais. Tai sudaro per 25 proc. Todėl suvestinėse projekto lentelėse parodytas skaičius, kad sekančiais metais visas žemės ūkio sektorius gaus beveik 11 proc. daugiau, daug kam yra mažai tikėtinas. Toks padidėjimas gaunamas, kai lyginama su šių metų jau žymiai sumažintu biudžetu, planuojant nerealiai didelį ES lėšų įsisavinimą. Žemės ūkio sektoriaus finansavimo padidėjimą „tempia‘ ne Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigai, o ES biudžeto lėšos, kurios numatytos 27 proc. didesnės.
Dėl tiesioginių išmokų 2010 metais akcentuotos kelios problemos. Pažymėta, kad tiesioginės išmokos, kurios mokamos žemdirbiams, kad netiesiogiai būtų paremti vartotojai, mūsų atveju dar ir prekybininkai ir perdirbėjai bei aptarnaujančių šakų darbuotojai, susideda iš ES lėšų ir nedidelės dalies mūsų biudžeto lėšų. Dėl ES išmokų – daugmaž aišku. Jos sekančiais metais bus didesnės 10 proc. negu šiais. Tačiau dėl PNTI - jokio aiškumo. Priežastis paprasta – iki šiol dar nėra priimto sprendimo, kokio dydžio jos bus už šiais metais deklaruotus pasėlius ir gyvulius. Yra pažadas, kad bendra išmoka (ESTI+PNTI) už 2009 m. nebus mažesnė kaip 2008 m. Dabar deramasi, kad kiek mln. padidės ES išmoka, tiek mln. sumažės PNTI suma. Tokiu būdu tai ypač skaudžiai atsilieptų galvijininkystei (pieno ir galvijų ūkiams), nes PNTI už pieną ir gyvulius mokamos iš nacionalinio biudžeto lėšų. Be to, asociacijos skaičiavimais, tiek, kiek numatyta lėšų PNTI, jų pritruks atsiskaityti už 2009 m., o 2010 m. visos sumos persikeltų į 2011 m. biudžetą. Tokie perkėlimai galimi, tačiau žemdirbiai nori ir privalo žinoti ne tiek bendras sumas, bet jiems svarbiausius ir suprantamiausius išmokų, mokamų už hektarą ar gyvulį, dydžius. Ūkiai taip pat planuoja pinigų srautus, savo galimybes.
Dar vienas klausimas – tai lėšos investicijoms, kaimo plėtrai. Jų numatoma beveik 1 mlrd. 270 mln. Lt. Tai 509 mln. Lt arba 67 proc. daugiau negu šiais metais. Visa tai gal ir gerai. Tačiau tokį didelį padidėjimą įmanoma įsisavinti, kai: pirma, valstybė garantuoja bendrafinansavimą. O čia kol kas lėšų numatoma nepakankamai. Gali būti, kad pritrūkus bendrafinansavimui lėšų tiems projektams, kuriems nuo jų įgyvendinimo pradžios 2010 m. sueis 2 metai, paramą teks grąžinti. Manome, kad laiko kai ką pataisyti dar yra ir to neatsitiks (autoriaus nuomonė). Naujiems projektams iš tokio žymaus ES lėšų padidėjimo erdvės yra. Tačiau projektai su ES parama vykdomi kompensaciniu principu – pirma reikia investuoti iš savo lėšų. Čia daug kam pravers naujasis paskolų mechanizmas. Bet daugelis susidurs su didele įtampa pinigų srautuose dėl, kaip minėta, staigaus pajamų sumažėjimo iš realizacijos ir užšaldytų 2008 metų dydžio išmokų.
Prezidiumas įpareigojo asociacijos vadovus kartu su LR Žemės ūkio rūmais, Lietuvos ūkininkų sąjunga tinkamai pasirengti diskusijoms su LR Seimo nariais dėl žemdirbiams ypač jautrių vietų biudžeto projekte.
Svarstant klausimą dėl pieno perdirbimo įmonės kūrimo, prezidiumo narių nuomonės dėl kai kurių iniciatyvų išsiskyrė, tačiau dėl to, kad įmonė būtų steigiama, būtų kooperatinė ir valdoma pieno gamintojų – nuomonė buvo vieninga. Konstatuota, kad net ir susiformavę kooperatyvai, per ilgai aiškindamiesi tarpusavyje, neleistinai vilkina procesą. Š. m. spalio 9 d. LŽŪU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parke įvyks investicinio projekto pristatymas. Dauguma prezidiumo narių pritarė tam, kad pieno gamintojai, ketinantys dalyvauti kuriamos įmonės veikloje, kooperuoti ar dar nekooperuoti, turėtų dalyvauti šiame pristatyme ir, jei projektas priimtinas, apsispręsti po „kieno vėliava“ jį įgyvendinti. Kitokio įdirbio šiandien nėra.
Prezidiumas vienbalsiai pritarė Sauliaus Cironkos kandidatūrai Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriaus pareigoms. Taip pat paragino LR Žemės ūkio ministeriją operatyviai apsispręsti dėl jai priklausančių balsų dalies pakeitimo arba perdavimo.

ES šaukia pieno krizės posėdį 2009-10-05

news-yahoo Wednesday, September 23, 2009
by Marc Preel – Wed Sep 23, 1:06 pm ET
STOCKHOLMAS (AFP) – Europos Sąjungos žemės ūkio ministrai rinksis į neeilinį posėdį spalio 5 Briuselyje., kad patartų kritusių pieno kainų sukeltą krizę, Pranešė trečiadienį Švedijos prezidencija.
Posėdis šaukiamas pasigirstant tokių šalių kaip Prancūzija raginimams suteikti daugiau ES pagalbos pieno ūkiams.
Pieno kainos krito dėl sumažėjusios paklausos, kilusios dėl ekonominės krizės ir perprodukcijos.
"Aš nusprendžiau pakviesti 26 kolegas susirinkti spalio 5 Briuselyje, kur dalyvaus Žemės ūkio komisarė Mariann Fischer Boel," Pasakė Švedijos Žemės ūkio ministras Eskil Erlandsson AFP.
Erlandsson pasakė, kad posėdis šaukiamas dėl "krizės Europos rinkoje."
Nuo 2007 pieno kainos kai kuriose šalyse sumažėjo daugiau kaip per pusę, anot Europos Pieno Tarybos vado Romuald Schaber, kurio organizacija atstovauja apie trečdalį pieno gamintojų.
Įvyko demonstracijos Austrijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Ispanijoje ir Šveicarijoje, kuriose dešimtys tūkstančių gamintojų bankrutavo.
Trečiadienį Ispanijos ūkininkai išpylė 60,000 litrų pieno savo laukuose.
Europos Sąjungos žemės ūki ministrai paragino nesutikti dėl paramos sektoriui paketo pateikto Briuselyje rugsėjo 7.
Lapkritį ES žemės ūkio ministrai susitarė padidinti pieno kvotas po vieną proc. kasmet iki jų atsisakant 2014-2015.
Europos komisija, ES vykdomoji valdžia, sutiko teikti ribotą paramą, bet nesutiko atsisakyti savo sprendimo atsisakyti kvotų režimo.
Briuselis praėjusią savaitę pranešė, kad leis nacionalinėms vyriausybėms suteikti laikiną paramą iki 15,000 eurų (22,000 dolerių) vienam gamintojui.
Tačiau Komisija yra vis labiau spaudžiama 19 šalių (jau 20-ies – prisidėjo Italija), remiančių Prancūzijos-Vokietijos pastangas skirtas pakelti pieno, sviesto, pieno miltelių ir sūrių kainas.
Parėmė 20 Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Vengrija, Airija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija, Italija.
Švedijos prezidencija pasiūlys Fischer Boel, Danijos atstovei, "Europos pieno sektoriui kelią" kaip išspręsti konfliktą spalio 5 posėdyje, Erlandsson pasakė.
Fischer Boel atstovas Michael Mann sakė, kad Komisarė "išklausys ministrų ir pateiks savo pieno sektoriaus idėjas," įskaitant aukšto lygio darbo grupės sukūrimą problemos sprendimui.“
Tačiau jis sumažino posėdžio svarbą, teigdamas: "Tai nebus formalus posėdis, todėl jokių sprendimų nebus priimta."
Danijos Komisarė, kuri palieka savo postą lapkritį, yra tvirtai nusistačiusi dėl Europos žemės ūkio sektoriaus liberalizavimo, pozicijos, kuri kertasi su Prancūzijos.
Paryžius yra priešakyje raginimų sukurti naujas taisykles, apsaugančias pieno sektorių, įskaitant žymią pagalbą remiamoms kainoms, ir pirmadienį paragino sušaukti neeilinį posėdį.
Prancūzijos Premjeras Francois Fillon dar kartą pakartojo žinią trečiadienį, sakydamas, kad naujos taisyklės reikalingos "kainų svyravimų koregavimui."
Diskusija iliustruoja susiskaidymą tarp Europos šalių dėl ES žemės ūkio ateities tarp liberalų, remiančių reguliavimo panaikinimą (daugiausia iš Šiaurės Europos) – ir tų, kurie mano, kad sektorius ir toliau turi būti remiamas dėl savo strateginės reikšmės.
Prognozuojama, kad karšti debatai išliks iki pat diskusijų dėl BŽŪP biudžeto diskusijų.

2009-10-02 įvyks LŽŪBA prezidiumo posėdis

Darbotvarkę rasite skiltyje NORMINIAI AKTAI.

2009-09-17. Pienas: Komisija siūlo trumpalaikes, vidutinės trukmės ir ilgalaikes pagalbos priemones

Mariann Fischer Boel, Žemės ūkio ir Kaimo plėtros komisarė šiandien detaliai išdėstė Komisijos naujausią tęsiamos pagalbos ES pieno gamintojams kampanijos etapą. Šiandien Europos Parlamentui pristatytas priemonių paketas vadovaujasi Komisijos liepos ataskaita ir apžvelgia trumpalaikius ir ilgalaikius veiksmus, siekiant užtikrinti pieno sektoriaus ateitį. Komisija jau pradėjo procesus, leidžiančius Šalims narėms išmokėti ūkininkams laikiną paramą iki €15,000. Ji taip pat siūlo, kad pieno sektorius būtų apimtas nepaprastojo straipsnio, kuris jau dabar taikomas kitiems ūkio sektoriams, įgalindamas greičiau reaguoti į rinkos sutrikimus ateityje. Pakeitimai Šalių narių vykdomose kvotos supirkimo schemose užtikrins, kad nupirktos į nacionalinį rezervą kvotos nebebūtų vertinamos, kaip dalis nacionalinės kvotos, sprendžiant klausimą dėl mokesčio už viršijimą klausimą. Jei mokestis yra surenkamas, jo dalis, atitinkanti nupirktą kvotą, gali būti panaudota restruktūrizavimui. Ilgalaikiams tikslams Komisija sukurs Šalių narių ir Komisijos ekspertų darbo grupę. Ji be kitų dalykų, analizuos kontraktinius santykius tarp ūkininkų ir pieno pramonės, įvertins pieno sektoriaus grandinės veikimo ataskaitą, kuri bus paskelbtą metų pabaigoje, o taip pat pieno fjučerių rinką.
"Šis paketas pristato gausius veiksmus, kurių mes jau ėmėmės ir kurie, atrodo, gerai veikia," pasakė Mariann Fischer Boel. "Mūsų pieno gamintojams jau matome šviesą tunelio gale. Todėl aš esu dar labiau nusistačiusi neiti „atgal į ateitį“ keliais, kurie ilgainiui pažeistų mūsų pieno sektorių ir paliktų ūkininkus be jokio numatomumo jausmo. U-posūkio darymas dėl „Sveikatingumo patikroje“ priimtų sprendimų nėra variantas, ir to Europos taryba paprašė mūsų nedaryti. Esu įsitikinusi, kad šios dienos idėjos užtikrins realią, konkrečią paramą mūsų pieno ūkiams. Mums taip pat reikia ką nors daryti galvojant apie vidutinės ir ilgalaikės trukmės žingsnius. Čia mes jau turime konstruktyvias Prancūzijos ir Vokietijos idėjas."
Trumpalaikės priemonės:
Komisija per ateinančias savaites pakeis taisykles dėl valstybės paramos, leisdama Šalims narėms laikinai suteikti paramą iki €15,000 ūkininkams Laikinosios Krizės Rėmuose.
Pieno sektorius ateityje bus apimtas Vieningo Bendrosios Rinkos Organizavimo 186 str., kuris leis Komisijai rinkos sutrikimų atvejais imtis laikinų veiksmų greitai, savo pačios jėgomis.
Komisija pasiūlė pakeitimus Šalių narių kvotos supirkimo schemose. Šiuo metu restruktūrizavimo tikslams Šalys narės gali „pirkti“ kvotą iš ūkininkų ir padėti ją į nacionalinį rezervą. Nacionalinis rezervas laikomas kaip dalis visos Šalies narės kvotos. Jei atskiri gamintojai viršija kvotą, bet visa Šalis narė -- ne (įvertinant nacionalinį rezervą) – mokestis už viršijimą nemokamas. Komisija siūlo, kad supirktos kvotos, kurios laikomos nacionaliniame rezerve, nebūtų laikomos nacionaline kvota, sprendžiant dėl mokesčio už kvotos viršijimą klausimą. Jei tokiu būdu surenkamas mokestis, jo dalis, atitinkanti supirktą kvotą, gali būti panaudota restruktūrizavimui.
Vidutinės ir ilgalaikės trukmės priemonės:
Komisija siūlo sukurti Komisijos ir Šalių narių ekspertų grupę. Ji išsamiai išanalizuotų klausimus, apimančius:
- Galimybę sukurti teisinius rėmus kontraktiniams pieno gamintojų ir pieno pramonės santykiams, kad būtų geriau subalansuota pasiūla ir paklausa rinkoje, kartu išsaugant sąžiningą konkurenciją.
- Metų pabaigoje Komisija pažadėtos pateikti ataskaitos dėl pieno tiekimo grandinės veikimo.
- Ar Europos pieno fjučerių rinka ilgalaikiai padarytų skaidresnėmis kainas.
- Kaip skleisti gamybos kaštų ir inovacijų visos Europos pieno sektoriuje gerą praktiką.
Naujausi pieno rinkų pokyčiai:
Naujausi duomenys rodo, kad kainos pradeda gerėti. Per mėnesį sviesto kainos pakilo 4 proc. Prancūzijoje, 8 proc. Vokietijoje ir dar daugiau D.Britanijoje. Lieso pieno miltelių kainos ES išaugo vidutiniškai 2-3 proc. Sūrio kainos pašoko 5 proc., kai eksporto taisyklėms buvo papildytos rugpjūtį. Vidutinė Es pieno kaina padidėjo beveik 2 proc., o intervenciniai pirkimai beveik sustojo.
Priemonės, kurių jau imtasi:
Komisija tikisi išleisti papildomai €600 mln. rinkos priemonėms šiemet. 70 proc. tiesioginių išmokų gali būti išmokėti anksčiau negu įprasta – spalį. Pagal „Sveikatingumo patikrą“ ir Ekonomikos atkūrimo paketą yra papildomi 4.2 mlrd. siekiant „naujų iššūkių“, tame tarpe pieno sektoriaus restruktūrizavimą. Tai yra be to, kas jau dabar skirta pagal Kaimo plėtros politiką. Komisija taip pat sustiprino Pieno mokykloms programą ir pieno produktų propagavimo priemones.

2009-09-16. Europos ūkininkai išpylė pieną protestuodami prieš žemas kainas

AMSTERDAMAS/BRIUSELIS (Reuters) – Trečiadienį Belgijos pieno gamintojai išpurškė apie 3 milijonus litrų šviežio pieno laukuose, tai paskutinis ryškus veiksmas visą Europą apimančio protesto prieš žemas pieno kainas.
Pieno gamintojai blokavo pristatymus ir išpylė milijonus litrų savo produkcijos kaip dalį kampanijos prieš tai, ką jų manymu, sugriovė liberalizavimas ir pieno kvotų sistema.
Jie kaltina ir Europos Komisiją, ir vietines vyriausybes, o apie 7,000 literų pieno buvo išpilta priešais Vokietijos žemės ūkio ministerijos pastatus Bonoje šeštadienį.
Po kainų pakilimo 2007 pasaulinės rinkos susitraukė ir Europos pieno gamintojų kainos krito iki 20 eurocentų už litrą žemumų. Dauguma ūkininkų teigia, kad reikia gauti apie 40 centų už litrą, kad būtų padengti kaštai ir užtikrintos elementarios pajamos.
Protesto lyderiai sako, kad jie siekia, kad Europos Sąjunga užšaldytų planuojamus pieno kvotų didinimus ir trečiadienį reikalavo sukurti visos Europos instituciją, kuri reguliuotų pieno paklausą ir pasiūlą.
"Iš tiesų liūdna, kad turime pilti lauk pieną," sakė Romuald Schaber, Europos Pieno Tarybos EMB prezidentas demonstracijoje Belgijoje, kur protestuojantys ūkininkai stebėjo šimtus traktorių vemiančių (!) pieną į laukus.
"Politikai negirdi mūsų reikalavimų."
Belgijos, Olandijos ir Vokietijos gamintojai taip pat neleido sunkvežimiams patekti į distributorių ir sandėlių teritorijas ir dalijo pieną veltui, siekdami visuomenės paramos.
Protestuojantys pieno ūkininkai nori sukurti stebėsenos agentūrą, kurioje dalyvautų visi pieno rinkos veikėjai, įskaitant ūkininkus, vartotojus ir politikus.
Tačiau Ispanijoje pagrindinės ūkininkų sąjungos atšaukė pieno gamintojų protestus po to, kai jie pasirašė liepos 20 d. susitarimą su vyriausybe ir didmenininkais panaudoti kolektyvines sutartis supirkti pieną indeksuotomis kainomis.
ES VEIKSMAI
Europos Komisija, kuri yra atsakinga už ES-27 žemės ūkio politiką, neigia, kad pieno kvotų sistema, kuri baigsis 2015, yra kalta dėl žemų kainų.
Jau imtasi žingsnių sutvirtinant pieno rinkas, įskaitant eksporto subsidijų atnaujinimą ir paramą privačiam saugojimui.
Pieno gamintojų grupės teigė, kad apie 40 proc. iš 90,000 Prancūzijos gamintojų dalyvavo streike ir kad tai pradėjo veikti perdirbėjus. Prancūzijos pagrindinė ūkininkų sąjunga FNSEA sumažino skaičius – nurodydama maksimum 10 proc. dalyvių.
Prancūzijos pieno grupės OPL atstovas, cituodamas pieninių dirbančiuosius, sakė, kad kai kurie perdirbėjai planavo sustabdyti gamybą, o kai kurie ieško tiekėjų užsienyje.
Protesto lyderiai teigė, kad krintančios pieno kainos privertė daug ūkininkų bankrutuoti.
"Kuo daugiau mes dirbame, tuos sunkiau mums apmokėti savo tiekėjams. Jau per sunku," sakė Anne Marcel, Prancūzijos ūkininkė, sulaikydama ašaras.
(Reporting by Catherine Hornby in Amsterdam, Bate Felix in Brussels, Gus Trompiz in Paris, Michael Hogan in Hamburg and Martin Roberts in Madrid; Editing by Matthew Jones)

2009-09-07. LR Vyriausybės atsakymas į LŽŪBA prezidiumo nutarimą dėl situacijos pieno sektoriuje

Nutarimą ir atsakymą rasite skiltyje "NORMINIAI AKTAI".

2009-09-01. Dėl finansinės atskaitomybės nepateikusių įmonių

Asociacija praneša, kad šią savaitę Registrų centro (RC) vadovai planuoja baigti rengti laiku finansinės atskaitomybės nepateikusių įmonių sąrašą ir nuo sekančios savaitės pradėti bausti tokių įmonių vadovus.

Kviečiame operatyviai pasitikslinti, ar Jūsų bendrovė tokią atskaitomybę pateikusi.

2009-08-28 įvyko LŽŪBA prezidiumo posėdis

Š. m. rugpjūčio 28 d. (penktadienį), praktiškai baigus javapjūtę, įvyko Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumo posėdis. Jame aptarti 6 klausimai. Ilgiausiai užtruko klausimo „Dėl situacijos pieno sektoriuje ir žemdirbių savivaldos organizacijų veiksmų vertinimo“ svarstymas. Siekiant padėti Žemės ūkio ministerijai dar aktyviau atstovauti pieno gamintojų interesams grandinėje „nuo fermos iki vartotojo“, priimtas nutarimas (žr. skiltyje NORMINIAI AKTAI). Prezidiumas tikisi, kad formuojant 2010 metų Valstybės biudžetą, LR Vyriausybė ir Seimas bus toliaregiškesni, priimdami sprendimus dėl lėšų skyrimo papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms bei priimdami įstatymus dėl piktnaudžiavimo monopolinėmis galiomis. Prezidiumas pasisakė už ryžtingesnius veiksmus steigiant žemdirbių valdomą pieno perdirbimo bendrovę.
Prezidiumas priėmė sprendimą dėl dalyvavimo, pasinaudojant Žemės ūkio ministerijos iniciatyva, pradedant taikyti vadinamąsias finansų inžinerijos – paramos paskolų – priemones. Ankstesnė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos nuostata buvo, kad bendrovės, esant ekonominiam sunkmečiui, stabdytų bet kokias investicines programas. Šiame prezidiumo posėdyje, UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ direktorei D. Čukauskienei pristačius naująjį ūkių kreditavimo projektą, nutarta nepraleisti progos, ekonomiškai ir su perspektyva įvertinus konkrečios bendrovės situaciją.
Prezidiumas pritarė LR Žemės ūkio rūmų pirmininko B. Markausko valstybinių institucijų pateiktų atsakymų į š. m. gegužės mėn. visuotinio žemdirbių suvažiavimo metu priimtą rezoliuciją vertinimams („Ūkininko patarėjas“, 2009-08-06 Nr. 93).
Priimtas nutarimas, kad formuojant 2010 metų Valstybės biudžetą, nebūtų visiškai atsisakyta subsidijuoti Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos teikiamų populiarių ir masiškiausių trumpalaikių konsultacijų žemdirbiams. Taip pat iškeltas klausimas dėl balsų proporcijų peržiūrėjimo dalininkų susirinkimuose. Daugelį metų tiek Žemės ūkio ministerija, tiek Lietuvos ūkininkų sąjunga, tiek Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija turėjo vienodą skaičių balsų. Dabar Žemės ūkio ministerija jų turi pusę. Pasiūlyta grįžti prie anksčiau buvusios tvarkos.
Apsvarstytas klausimas dėl ES paramos gavimo įsigyjant žemės ūkio techniką. Priimtas nutarimas, kuriame pritariama Žemės ūkio ministerijos ir Žemės ūkio ministro K. Starkevičiaus pozicijai, kad įsigyta technika, dalinai už ją apmokant ES ir Valstybės biudžeto lėšomis, turi būti nauja ir nenaudota (žr. skiltyje NORMINIAI AKTAI).
Prezidiumas pritarė pasiūlymui parengtą analitinę apžvalgą apie žemės ūkio bendrovių ir kitų žemės ūkio įmonių veiklos 2003-2008 metų rezultatus bei 2009 metų prognozes viešinti tik Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos nariams.
Sekantis prezidiumo posėdis numatytas rugsėjo antroje pusėje. Jame bus aptariami PVM ir Sodros mokesčių, 2010 metų Valstybės biudžeto, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos veiklos prioritetų peržiūros, taip pat metams baigiantis tradiciniais tapusių žemės ūkio įmonių vadovų, vyr. finansininkų, šakoms vadovaujančių specialistų seminarų, konferencijų tematikos klausimai.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos informacija

2009-06-18. Sutikimas leisti ankstyvesnį tiesiog. išmokų mokėjimą ūkininkams

Tiesioginių išmokų valdymo komitetas (Management Committee for Direct Payments) vakar pateikė teigiamą nuomonę Komisijos pasiūlymui leisti avansu išmokėti tiesiogines išmokas pagal vieningą išmokų schemą ir vieningą išmokų pagal plotus schemą nuo 2009 m. spalio 16 d. Tai sekė Žemės ūkio komisarės Mariann Fischer Boel pažadą paskutinėje Žemės ūkio taryboje leisti paankstinti išmokas padedant ūkininkams, ypač pieno gamintojams, kurie susidūrė su pinigų srautų problemomis kilusiomis dėl žemų kaštų. Priemonė bus formaliai patvirtinta per ateinančias kelias savaites. Šalys narės galės išmokėti iki 70 proc. kasmetinių išmokų nuo spalio 16. Normaliai išmokos galimos nuo kiekvienų metų gruodžio 1 d.

2009-06-04. Prancūzijos ūkininkai didmeninkai pasiekė kainos susitarimą

Ketvirtadienis, birželio 4, 2009
Paryžius. Birželio 4 d. - Prancūzijos pieno gamintojai ir didmenininkai pasiekė susitarimą per naktį - fiksuoti pieno kainą - po tris savaites sekusių ūkininkų, įtūžusių dėl 30 proc. kainų kritimo lyginant su praėjusiais metais, protestų.
Abi šalys susitarė dėl vidutinės 280 eurų už 1000 litrų kainos 2009 metais, taip pat pasakė, kad kainų nustatymo mechanizmas bus paruoštas nuo 2010 m., pranešė Prancūzijos Žemės ūkio ministerija.

2009-05-19. Vokietijos Vyriausybė padės gyvulių augintojams

INGRID FRANÇOIS, Echoes
Of OURS CORRESPONDENT IN FRANKFURT.
Vokietijos Žemės ūkio ministrė siūlo finansavimą pagal preliminarų Europos paramos reglamentą. Vokietijoje gyvulių augintojai, kurie gaudavo po 42 centus už litrą 2007 pabaigoje, gauna vidutiniškai ne daugiau kaip 24 centus šiandien.
Vokietijos gyvulių augintojai, susidūrę su pieno kainų kritimu, taip pat padidino protesto akcijų skaičių. Gamintojai įspėjo apie bado streiką nuo trečiadienio iki sekmadienio, reikalaudami susitikimo su kanclere Angela Merkel. Jų konfederacija BDM ketina dalyvauti kitą pirmadienį Briuselyje įvyksiančiame žemės ūkio ministrų susitikime. Kita Vokietijos žemės ūkio organizacija DBV nori surengti demonstracijas Berlyne, Frankfurte visame verslo kvartale. Simbolinė vieta „pranešti faktą, kad bankai pritaria paramos planui, bet ne ūkininkai“, anot jų atstovo. Priežastys tos pačios kaip ir Prancūzijoje. Gamintojai, kurie gaudavo 42 centu 2007 pabaigoje, šiandien gauna ne daugiau kaip 24 centus.
Kad padengtų išlaidas, kaina turi siekti mažiausia 40 centų, praneša BDM. "Vokiečiai remia prancūzus ir atvirkščiai. Mes esame pagrindiniai Europos gamintojai ir būtų idealu kovoti kartu", aiškina nepasitenkinimą Foldenauer, konfederacijos atstovas.
Vokietijos vyriausybė paskelbė esanti pasiruošusi suteikti finansinę paramą gyvulių augintojams. Žemės ūkio ministrė Ilse Aigner vakar pakartojo programą, kad būtų užtikrintos jų pajamos. "Mes bandome stumti į priekį reglamentus Europos paramos, kurią šalis gali finansuoti paskolomis su nulinėmis palūkanomis, ji paaiškino per radiją Deutschlandfunk vakar. Ūkininkai yra sudėtingiausioje situacijoje, nes jie yra grandinės pabaigoje."
Berlynas siekia konsoliduoti 120 Vokietijos pieninių, kurios susiduria su akivaizdžiais sunkumais stambios distribucijos ir koncentracijos sąlygomis. Ministerija paskelbė greitai sukviesianti „po kalbiu už apvalaus stalo“, tačiau data turės būti sutarta su gamintojų konfederacijomis. Tikslas: išvengti konflikto išsiplėtimo kaip ir praėjusiais metais, kada Vokietijai pritrūko pieno dėl pininių blokadų. Abi Vokietijos konfederacijos siekia to paties tikslo – geresnio atlyginimo gyvulių augintojams, bet nesutaria dėl priemonių. BDM, prisijungusi prie Prancūzijos mažumų profsąjungos OPL, siekia Europos kvotų atstatymo, ką DBV laiko nerealiu. DBV, artimesnė FNSEA, remia Vyriausybės finansinę programą, o BDM mano „kad tai neišspręs problemos iš esmės“.

2009-05-19. Prancūzija. Pieno kainų kritimas supykdė gamintojus

Nacionalinė pieno gamintojų demonstracijos diena įvyks šiandien visoje Prancūzijoje. Jie atmetė vienašališkai pramonininkų nustatomą kainą ir reikalauja grįžti prie nacionalinės tarprofesinės kooperacijos sistemos. Žemės ūkio ministerija svarsto galimybę parinkti mediatorių.
„Tai grįžimas į Viduramžius. Gamintojai tapo firmų seržais“, šaukia Henry Brichart, Nacionalinės pieno gamintojų konfederacijos (national Confederation of the producers of milk (FNPL)) prezidentas, COPA-COGECA Pieno ir pieno produktų darbo grupės pirmininkas (EP). „ Nesant kitų prekybinių santykių, viena iš dviejų suinteresuotų šalių negali nustatyti kainų vienašališkai. Keleto mėnesių pasaulinės krizės kontekste, apmokėjimai pieno ūkiams už produkciją, pateiktą balandį, tik įskėlė ugnį parako statinėje. Net nelaukdami nacionalinės dienos, preliminariai FNPL numatytos šiandien, gamintojai spontaniškai organizavo šiai pastarąsias dienas pieninių blokadas ir sutrikdė pienovežių judėjimą. Vakar Viroflay (Yvelines) regione pieno gamintojai atvyko apmėtyti kiaušiniais Bongrain, sūrių gamintojų, žinomų, kaip dievų kaprizų, buveinės. Jos vykdomasis direktorius, Robert Brzusczak, pasiskelbė „nekantraujantis labai greitai vėl atverti debatus su gamintojais“.
Nesant kooperacijos, pieno kainos kritimas sukėlė gamintojų pyktį, kuriems pinigai už pieną yra vienintelės reguliarios mėnesinės pajamos. Kainoms sumažėjus 25-30 %, už pieną, pagamintą balandį, vidutiniškai buvo sumokėta 210-220 eurų už toną. Maine-et-Loire regione, Bongrain mokėjo dar mažiau -- 203 eurų. „Nematyta per visą pieno istoriją“, pareiškė nacionalinė pieno gamintojų konfederacija. „Valdžia turi įvardinti mediatorių, kuris skubos tvarka organizuotų dialogo tarp pramoninkų ir gamintojų atnaujinimą. Kitaip įvyks baltoji revoliucija“, patikino Christiane Lambert, FNSEA (nacionalinė fermerių profsąjungų Konfederacija) vicepirmininkė. Paklausta apie savo ketinimus, Žemės ūkio ministerija atsakė, kad ji „vertina mediatoriaus skyrimo galimybes ir sąlygas“.
Reikalai turėtų judėti gana sparčiai, kaip pasakyta Varenne gatvėje. Žemės ūkio ministras, Michel Barnier, Pagrindinis kandidatas UMP Ile-de-France Europos rinkimuose birželio 7th paliks savo funkcijas pasibaigus rinkimams, todėl širdyje jis neturėtų palikti šio dirvono nearto. Juo labiau, kad jis tai gali rasti ant savo Europos atstovo stalo: kursas į žemės ūkio rinkų nereguliavimo, gamintojų nepasitenkinimas ir firmų sunkumai išeina už Prancūzijos sienų. Didžiausias sunkumas šiuo metu yra apibrėžti debatų tarp gamintojų ir pramoninkų temas po to, kai DGCCRF (Konkurencijos tarnyba) prieš metus pripažino neteisėta tarprofesinę nacionalinės pieno kainos fiksavimo sistemą, galiojusią iki tol.

LŽŪBA neigiama pozicija dėl GMA

Raštą rasite skiltyje NORMINIAI AKTAI.

2009-03-20 kreipimasis ir pareiškimas

Skiltyje NORMINIAI AKTAI rasite žemdirbių savivaldos organizacijų kreipimąsi į žemdirbius ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumo pareiškima dėl antkainių ir kitų mokesčių ribojimo maisto produktams.

2009-03-13. PAVOJAUS VARPAI DĖL KRIZINĖS PADĖTIES PIENO ŪKYJE SKAMBA IR BRIUSELYJE

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija gavo iš tarptautinės žemdirbių organizacijos COPA-COGECA, kurios narė yra nuo 2005 m., laiško, adresuojamo Šalių narių žemės ūkio ministrams, Komisarams M. Barosso ir M. Fischer Boel, Europos Parlamento Prezidentui p. H.G. Poteringui dėl „Išskirtinės krizinės situacija pieno sektoriuje“ projektą.
Laiške situacija pieno sektoriuje apibūdinama kaip kritinė, o ES pieno gamybos sektorius kaip prarandantis vis dar geras pasaulines pozicijas, gamybos potencialą ir sukauptą genetinę bazę.
COPA-COGECA ragina Šalių narių Žemės ūkio ministrus, ES pareigūnus nedelsiant imtis priemonių situacijai pieno sektoriuje gelbėti ir pateikia skubiai įgyvendintinas priemones:
Kaupiant intervencines ir privataus saugojimo pieno produktų atsargas
Stimuliuojant pieno produktų paklausą
Gerinant pieno ūkių finansinę situaciją
Peržiūrint pieno tiekimo grandinės funkcionavimą
Remiant ūkininkų kontroliuojamą verslą

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, nuosekliai atstovaudama visų šalies pieno gamintojų interesams, pateikė minėtam rašto projektui šiuos pasiūlymus:

1. „Panaudoti pusę sumos (2,5 mlrd. Eurų) iš 5 mlrd. Eurų stimuliavimo paketo".
2. „Plečiantis pasaulinei finansinei krizei, Komisija turi panaudoti išimtines priemones, užtikrinančias pieno ūkių (ir kaimo vietovių ekonomikos) išlikimą, nustatydama minimalias, gamybos kaštus dengiančias pieno supirkimo kainas pieno ūkiams.“

2009-03-12. 1,5 mlrd. eurų neišleistų lėšų gali paremti pieno sektorių

irishtimes Thursday, March 12, 2009 2:38:00 AM CET
SEÁN Mac CONNELL, Agriculture Correspondent
Neišnaudotas €1.5 mlrd. fondas neišleistų ES lėšų gali būti panaudotas pagalbai pieno sektoriui.
Tačiau tai gali atsitikti jei Vyriausybių vadovai ir jų finansų ministrai sutiks , pasakė ES Žemės ūkio Komisarė Mariann Fischer Boel.
Ji paragino Europarlamentarus paveikti savo Vyriausybes, kad jos sutiktų su tuo, paklausta, daugiausia Airijos Parlamentarų, ką ji daro, kad padėtų nerimaujančiam pieno sektoriui.
Komisarė pasakė, kad ji panaudojo galimas rinkos valdymo priemones, kad padėtų sektoriui ir jos pareigūnai stebi situaciją labai atidžiai.
“Šios priemonės yra ribotos . Bet kuris produktas paimtas į intervenciją neišvengiamai turi būti vėl sugrąžintas į rinką,” ji sakė.
Žemės ūkio ministras Brendan Smith vyko į Briuselį, kad paveiktų ją dėl lankstesnių paramos sistemų taikymo, kurios apima eksporto subsidijas, intervenciją ir paramą privačiam saugojimui.
Visos šios schemos turi viršutines ribas ir Mr Smith siekė, kad jos būtų padidintos, kad padėtų sektoriui Airijoje. Jis sakė, kad Komisarei neliko jokių abejonių dėl situacijos rimtumo Airijoje.
“Mums reikia dvigubo požiūrio, kuris apimtų spartų didelių produkcijos kiekių permetimą į tarptautines rinkas ir tuo pačiu metu laikiną pašalinimą iš vidaus rinkos iki tokių laikų, kada situacija visur pasitaisys,” jis pasakė po susitikimo.
Parlamente Komisarei sakė Parlamentarė Marion Harkin MEP, kad pienas Airijoje gaminama žemiau savikainos, o Seán Ó Neachtain (FF), sakė, kad daugelis sektoriaus ūkininkų nebegali tęsti gamybos su dabartiniais kaštais.
Ji pasakė, kad buvo €1.5 mlrd. nepanaudotų, neišleistų lėšų, tačiau tai priklauso nuo šalių narių , kaip jos bus išleistos Vyriausybės vadovų ir Finansų ministrų lygmenyje.

Įstatymų pataisomis lopomas nakties darbo brokas. Mokesčių žinios, Nr. 8 (620)

Straipsnis iš Mokesčių žinios, nr. 8 (620), 2009 02 23-03 01
skiltyje NORMINIAI AKTAI.

Briuselyje 2009-02-12

Bryfingas - 18-19 vasario 2009 – Briuselis plenarinė sesija
prtitarta ilgalaikiam PVM sumažinimui vietinėms prekėms ir paslaugoms
Mokesčiai

12-02-2009 - 18:33

Šalims narėms turi būti leista sumažinti PVM tarifus naujoms prekių ir paslaugų kategorijoms , tokioms kaip restoranų paslaugos, vaikiškos automobilių sėdynės, audio knygos, grožio procedūroms ir vietinėms paslaugoms, jeigu tai neiškreipia konkurencijos ES vidaus rinkoje, sako Ekonomikos ir Monetarinių reikalų komiteto.

Komiteto ataskaitoje, pristatytoje Ieke Van den BURG (PES, NL), sveikinami Komisijos planai praplėsti laiką ir apimtis egzistuojančių prekių ir paslaugų, kuriems šalys narės gali taikyti sumažintus PVM tarifus.

Bandomajam laikotarpiui Šalims narėms gali būti leista taip pat taikyti žemesnius tarifus tam tikroms, darbui imlioms paslaugoms iki 2010.

Komisija siūlo, kad šis laikotarpis tęstųsi neapibrėžtą laiką ir Šalys narės galėtų įtraukti kai kurias darbui imlias ar vietines paslaugas į prekių ir paslaugų sąrašą, kurioms gali būti sumažintas PVM, jeigu nėra konkurencijos iškraipymo vieningoje ES rinkoje rizikos.

Tinkamos prekės ir paslaugos apimtų:

1. Restoranų paslaugas

2. Rūpyba namuose jaunais, ligotais ar pagyvenusiais žmonėmis

3. Grožio paslaugoms, teikiamoms kirpyklose

Be to pasiūlyta nemažai pakeitimų ir papildymų kitose kategorijos, kur leidžiamas sumažintas PVM tarifas. Tai apima audio knygų ir CD-Rom knygų gamybą (spausdintos knygos jau įtrauktos) kaip ir vaikiškų sėdynių.



Jokio poveikio konkurencijai



Komiteto Europarlamentarai patvirtino anksčiau pareikštą Parlamento poziciją, kad PVM sumažinimas vietinėms paslaugoms neturi veikti konkurencijos ES vidaus rinkoje, kadangi prekės ir paslaugos negali būti tiekiamos iš skirtingų vietovių ir yra nukreiptos tik į lokalizuotas rinkas.

Apmokestinimo tema Parlamento pozicija yra labiau patariamoji negu privaloma ir galutinis sprendimas priklauso nuo Tarybos.

Didžioji Britanija jau pritaikė PVM sumažinimą nuo 17.5% iki 15% nuo gruodžio 1 d. 13 mėnesių laikotarpiui.

2009 m. vasario 13 d. prezidiume

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumas, 2009 m. vasario 13 d. apsvarstęs žemiau išvardintus klausimus:
1. Dėl paramos paraiškos formos, kai prašoma paramos suma nedidesnė kaip 150000 Lt.;
2. Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės priemiestinėse teritorijose, kuria daug metų naudojasi žemės ūkio subjektai, pardavimo kainų;
3. Dėl Lietuvos žemdirbių organizacinio komiteto narių parengtų siūlymų ir reikalavimų LR Seimui ir Vyriausybei bei dėl Visuotinio pieno gamintojų suvažiavimo rezoliucijos.
NUTARĖ:
Iš esmės pritarti Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios veiklos srities supaprastintoms įgyvendinimo taisyklėms. Tuo pačiu, prezidiumas pasiūlė, kad:
1. Kadangi Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programoje numatyta, kad pareiškėjas gali maksimalią 400000 eurų (1381120 Lt.) paramą įsisavinti per du etapus po 200000 eurų (690560 Lt.), tai ir supaprastintą paraišką paramai gauti turi būti galima teikti tiek kartų, kol bus įsisavintas leistinas paramos sumos limitas. Riboti paramos įsisavinimą, kai yra iškilusi didelė grėsmė, kad ji liks nepanaudota –sprendimas ne iš geriausių.
2. Kadangi draudžiamų objektų ratas, kurių draudimo įmokos iš dalies buvo kompensuojamos, siaurinamas, todėl įpareigoti paramos gavėją „esant draudimo paslaugų prieinamumui“ (o jos yra prieinamos) apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti buvo panaudota parama, ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui nuo paramos sutarties pasirašymo datos didžiausiu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos rūšių, išskyrus vagystės atvejį, projekto įgyvendinimo laikotarpiui, o įgyvendinus projektą – likutinei jo vertei yra neteisingas. Visiškai pakanka apdrausti turtą, įsigytą panaudojus paramą, kaip paramos gavėjas mano esant tikslinga, ir tik projekto įgyvendinimo laikotarpiui. Kitas dalykas – ar tikslinga esant ekonominiam nuosmukiui ir finansiniam sunkmečiui didinti ūkiams išlaidas.
3. Tinkama bendrųjų išlaidų suma iki 7000 Lt. (septyni tūkstančiai litų) yra per didelė ir neadekvati paraiškos užpildymo darbo sąnaudoms.
4. Paramos skyrimo apribojimas partneriams ir (arba) susijusioms įmonėms yra nūdienos logikai prieštaraujantis. Prezidiumas siūlo panašiems apribojimams panaudoti iš esmės naujus kriterijus, iš kurių vienas pagrindinių būtų darbo vietos, darbo našumas.

Be to, prezidiumas PAŽYMI ir PRAŠO:
1. Žemdirbių savivaldos organizacijos (LR Žemės ūkio rūmai, Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos pieno gamintojų asociacija), gindamos žemdirbių interesus, turi glaudžiau koordinuoti savo veiksmus. Kai kada pasigendama operatyvaus, tikslingo ir sutelkto darbo. Žemdirbių reikalavimų dėl nepaprastai sunkios padėties žemės ūkyje pateikimas šalies valdžios institucijoms užsitęsė, todėl prezidiumas prašo spartos bei priemonių, kurių bus imtasi, jei jie nebus patenkinti, plano parengimo.
2. Žemės ūkio ministeriją siekti, kad 2009 metų tiesioginės išmokos už pieną būtų ne mažesnės kaip 96 Lt. už toną (skaičiuojamos pagal 2006-2007 kvotiniais metais pagamintą pieną), nes asociacijos skaičiavimais pagal ES teisinius aktus tokios išmokos yra galimos.
3. Užsienio reikalų ministeriją suaktyvinti atsakingų pareigūnų veiksmus, sparčiau įgyvendinant Užsienio prekybos politikos metmenyse patvirtintus uždavinius, siekiant potencialiose rinkose palankiausio režimo šalies pieno produktų eksportuotojams.
4. Lietuvos ekonominės plėtros agentūrą prie Ūkio ministerijos teikti realią paramą, plečiant naujas ir vystant esamas pieno produktų eksporto rinkas.
5. Priemiestinės valstybinės žemės ūkio paskirties žemė, ypač po gamybiniais žemės ūkio pastatais (fermos, mechaninės dirbtuvės), kurią valstybė parduoda įmonėms, įvertinama 20-30 kartų brangiau nei kita tos pačios kadastrinės vietovės žemės ūkio paskirties žemė, nes šie plotai kažkodėl priskiriami prie tos pačios priemiestinių gyvenviečių vertinimo zonos (kaip ir gyvenvietės plėtrai). Įvertinus tai, prašome inicijuoti tokių valstybinės žemės sklypų kainos įvertinimo peržiūrą, numatant kitą vertinimo zoną nekilnojamojo turto registre arba į esamas vertinimo zonas gyvenviečių plėtrai neįtraukti žemės ūkio gamybai naudojamų valstybinės žemės sklypų.
6. Nacionalinę žemės tarnybą kuo skubiau spręsti žemės konsolidavimo klausimą nuosavybės teise valdomuose 500 ha žemės plotuose.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos informacija

2009-02-07. Kaimo gelbėjimo planas

2009 m. vasario 7 d. "ŪP" numeryje buvo išspausdintas KAIMO GELBĖJIMO PLANAS (Žemdirbių savivaldos siūlymai ir reikalavimai Seimui bei Vyriausybei). LŽŪBA pareiškė atskirą nuomonę dėl šių siūlymų ir reikalavimų. Abu dokumentai - skiltyje NORMINIAI AKTAI

2009 m. sausio 29 d. seminaras buhalteriams

2009 m. sausio 29 d. ŽŪM įvyko seminaras bendrovių - asociacijos narių vyr.buhalteriams. Pranešimų medžiagą rasite skiltyje NORMINIAI AKTAI.

2009-01-27. Dėl LŽŪBA kreipimosi dėl naujos redakcijos kai kurių mokesčių įstatymų sustabdymo

Ministras Pirmininkas A. Kubilius nurodė Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo, Žemės ūkio ministerijoms išnagrinėti LŽŪBA keliamus klausimus ir pateikti Vyriausybei atitinkamus pasiūlymus. Kreipimąsi rasite skiltyje NORMINIAI AKTAI.

2009-01-15. Komisija siūlo papildomų pagalbos pieno sektoriui priemonių

Atsižvelgdama į tai, kad neseniai gerokai nukrito pieno ir pieno produktų kainos, už žemės ūkį atsakinga Komisijos narė Marianna Fischer Boel šiandien įsipareigojo pradėti taikyti naujas rinkos paramos priemones.
Komisija nuo kitos savaitės vėl mokės eksporto grąžinamąsias išmokas už sviestą, sūrį, nugriebto ir nenugriebto pieno miltelius. Kovo mėnesį bus pradėtas intervencinis sviesto ir nugriebto pieno miltelių pirkimas, tačiau Komisija įsipareigojo, jei reikės, pirkti šių produktų daugiau nei nustatyta ir tam rengti viešuosius pirkimus. Lapkričio mėnesį Komisija vėl pradėjo taikyti sviesto laikymo privačiuose sandėliuose programą, pagal kurią nuo 2009 m. sausio 1 d. sviestą (taip pat ir gruodžio mėnesį pagamintą sviestą) galima laikyti privačiuose sandėliuose. Taigi produktų laikymo privačiuose sandėliuose programa pradedama taikyti anksčiau nei numatyta. „Pastaraisiais mėnesiais smarkiai sumažėjusios pieno kainos nustebino daugelį, – sakė Komisijos narė Marianna Fischer Boel. – Viešėdama įvairiose valstybėse narėse kalbėjausi su daugeliu gamintojų ir aiškiai mačiau, kad jie susirūpinę. Europos Sąjungai atėjo laikas jiems padėti. Įgyvendinus priemones, pasiūlytas atliekant bendrosios žemės ūkio politikos reformos patikrinimą, pieno sektoriui bus suteiktas didelis postūmis, tačiau veiksmų reikia imtis jau dabar, nes šios priemonės bus pradėtos taikyti tik kitą sezoną. Esu tvirtai įsitikinusi, kad šiandien mano siūlomos priemonės tikrai padės stabilizuoti pieno rinką.“ 2007 m. ir 2008 m. pradžioje pieno ir pieno produktų kainos buvo pasiekusios neregėtas aukštumas, tačiau dabar padėtis yra visiškai priešinga. Pasaulio rinkose pieno produktų pasiūla išaugo, tačiau jų paklausa vidaus rinkose sumažėjo, todėl pieno produktų kainas prireikė sumažinti beveik iki intervencinių kainų ar net žemesnio lygio. Akivaizdu, kad atitinkamai kinta ir pieno gamintojams už pieno produktus mokama kaina: jau nustatyta, kad ji labai sumažėjo, ir panašu, kad mažės
toliau. Intervencinis sviesto ir nugriebto pieno miltelių pirkimas bus vėl taikomas nuo kovo 1 d. (bus galima pirkti vasario mėnesį pagamintus produktus), ir tęsis iki rugpjūčio
pabaigos. Pirmosios 30 000 tonų sviesto ir 109 000 tonų nugriebto pieno miltelių bus
nupirktos iš anksto nustatyta kaina (intervencijos kaina). Manome, kad šis sviesto kiekis bus supirktas gana greitai ir pasiekus šią ribą, rinką reikės remti naudojant kitas priemones. Kaip nuspręsta BŽŪP išsamaus patikrinimo strategijoje, gali būti superkami papildomi kiekiai tokia kaina, kuri nustatoma kas dvi savaites
organizuojamuose viešųjų pirkimų konkursuose. Komisijos narė Fischer Boel
paprašė Komisijos tarnybų parengti sprendimą taikyti šią priemonę, jei intervenciniu
būdu būtų supirkta 30 000 t sviesto arba 109 000 t nugriebto pieno miltelių. Tokiu
sprendimu, kuris turės būti pateiktas vadybos komitetui, siekiama užtikrinti, kad šiuo kainų mažėjimo laikotarpiu būtų galima toliau taikyti intervencinį pirkimą.
Atėjo laikas vėl taikyti grąžinamųjų išmokų priemonę. Kadangi pasaulio rinkoje ilgai
laikėsi aukštos kainos, 2007 m. birželio mėn. eksporto grąžinamųjų išmokų taikymą
panaikinome. Dabar, kai pasaulio rinkos kainos yra mažesnės už ES intervencines ir
rinkos kainas, mūsų eksportuotojai nebegali konkuruoti. Šią eksportuotojų padėtį
sunkina jau turimos problemos dėl finansinės ir (arba) kreditų krizės. Eksporto
grąžinamosios išmokos bus vėl mokamos ne tik už sviestą ir nugriebto pieno miltelius, bet ir už visus kitus pieno produktus, kuriems ši priemonė taikyta anksčiau – daugiausia už nenugriebto pieno miltelius ir sūrį. Grąžinamųjų išmokų už sviestą ir nugriebto pieno miltelius dydis nustatomas konkurso būdu. Kitą savaitę turėtų būti nuspręsta, kada vėl bus galima teikti paraiškas. Siekiant didesnio sistemos veiksmingumo, konkursai bus organizuojami dažniau – ne vieną, bet du kartus per mėnesį.
Kaip ir anksčiau, eksporto grąžinamosios išmokos bus mokamos laikantis PPO susitarimais numatytų teisių ir įsipareigojimų. Konkretus grąžinamųjų išmokų dydis priklausys nuo pasiūlymų, kuriuos gausime iš prekybos atstovų, ir bus nustatomas pagal įprastus objektyvius kriterijus, siekiant užtikrinti, kad išmokų mastas būtų toks, kokio reikia.
Šiomis priemonėmis Komisija siekia aiškiai parodyti pieno gamintojams ir pieno pramonei savo pasiryžimą visapusiškai panaudoti turimas priemones rinkai remti ir gamintojų pajamoms užtikrinti.

(atnaujinta) Dėl tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus mokėjimo eiliškumo

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija kreipėsi į Žemės ūkio ministerijos viceministrą su prašymu tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenas ir pasėlius mokėti tokia tvarka:
1.Ūkiams, kurie įgyvendino ar įgyvendina investicinius projektus pagal 2004-2006 m. ir 2007-2013 m. programas;
2.Ūkiams, turintiems įsipareigojimų kreditų įstaigoms, kaip apsaugą nuo ypač išaugusių kreditų palūkanų;
3.PVM ir kitų mokesčių valstybei (gyventojų pajamų, socialinio ir sveikatos draudimo) mokėtojams.
4.Gyvulininkystės ūkiams (kaip paramą šiai, pavojuje atsidūrusiai, prioritetinei žemės ūkio šakai).
LŽŪBA nuomone, toks išmokų mokėjimo eiliškumas prisidėtų prie pinigų srautų pagerinimo, padidintų ūkių mokumą, sumažintų išlaidas įsipareigojimams vykdyti.

Žemės ūkio ministerija šį prašymą pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai.

2009 m. sausio 9 d. LŽŪBA prezidentas susitiko su Žemės ūkio ministru

LŽŪBA prezidentas Jeronimas Kraujelis 2009 m. sausio 7 d. susitiko su Žemės ūkio ministru Kaziu Starkevičiumi ir aptarė bendrovėms aktualius medienos klausimus bei tolesnio bendravimo principus. Dalis jų bus plačiau nagrinėjami asociacijos prezidiumo posėdžio metu sausio 16 d., kuriame dalyvauti sutiko viceministras Aušrys Macijauskas ir kiti ministerijos darbuotojai. Apie tai informuosime vėliau.

2008 m. gruodžio 23 d. pasitarimas dėl problemų pieno sektoriuje

2008 m. gruodžio 23 d. įvyko pasitarimas dėl pieno sektoriuje iškilusių problemų, kuriame dalyvavo LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas E. Pupinis, Žemės ūkio ministras K. Starkevičius. Asociacijai atstovavo generalinis direktorius J. Sviderskis, kuris pasiūlė sudaryti darbo grupę (iš Žemės ūkio ministerijos, žemdirbių savivaldos organizacijų atstovų, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto, Rinkos reguliavimo agentūros, konkurencijos tarnybos ekspertų), kuri paruoštų konkrečias priemones, kaip pagerinti situaciją (pvz., panaikinti įsipareigojimus Nacionalinei mokėjimo agentūrai), o po to esant reikalui spręsti klausimus aukščiausiame lygyje (LR Seimo, Vyriausybės). Šiam pasiūlymui pritarė Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas.

Konkurso "Geriausiai gamybinius centrus tvarkančiai žemės ūkio įmonei išaiškinti“ laureatai 2008 m.

Baigėsi asociacijos kartu su Žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacija ir Lietuvai pagražinti draugija organizuotas konkursas „Geriausiai gamybinius centrus tvarkančiai žemės ūkio įmonei išaiškinti“.
Konkurso nugalėtoju paskelbta Marijampolės raj. Padovinio ŽŪB, antroji ir trečioji vietos skirtos atitinkamai Panevėžio raj. Smilgių ŽŪB ir Šiaulių raj. ŽŪB „Ginkūnų agrofirma“.
Vertinimo komisija taip pat skyrė tris paskatinamąsias premijas Radviliškio raj. ŽŪB „Gražiškiai“, Šakių raj. Voniškių ŽŪB ir Raseinių raj. Kalnujų ŽŪB.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumas yra įsitikinęs, jog šis konkursas ir ateityje skatins žemdirbius nuolat didinti kaimo vietovių patrauklumą, sistemingai skirti dėmesį darbo aplinkos gražinimui.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos informacija

Ministro Pirmininko atsakymas į laišką dėl ES BŽŪP

Laiškas patalpintas skiltyje NORMINIAI AKTAI.

ES maisto kainų augimas nepagrįstas

Apie du trečdalius Europos maisto produktų kainų augimo gali būti pateisinti augančiomis žaliavų kainomis, antradienį pasakė Europos Komisija. Mariann Fischer Boel, žemės ūkio komisarė, paskelbė duomenis, rodančius, kad daugelio svarbiausių maisto produktų kainos padidėjo labiau negu pagrindinių žaliavų, naudojamų jiems pagaminti.
Duona pabrango 10 proc., lyginant 2007 ir 2008 vasarį, kada beveik padvigubėjusios kviečių kainos galėjo sąlygoti tik 3 proc. augimą. “Energijos, transporto ir darbo kainos padidėjo. Tačiau atrodo, kad kai kas maisto grandinėje iš to gerokai pasipelnė. Mes nedarome išvadų, tik pateikiame faktus.”
Platesne informacija pateikta Asociacijos nariams.

15-asis suvažiavimas

Sutelktomis jėgomis - į pažangą

Birželio 30 d. sukanka 15 metų, kai buvo įsteigta Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija. Penktadienį (birželio 15 d.) viešbutyje „Le Merridien Villon“ įvyks asociacijos metinis renginys šiai sukakčiai pažymėti.
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, savo veiklą atnaujinti pradėjo dar prieškario Lietuvoje veikusios žemdirbių savivaldos organizacijos. Viena iš jų buvo Lietuvos ūkininkų sąjunga. Socialinis pagrindas žemės ūkio bendrovių asociacijai steigtis susidarė 1992 metais, kai buvo įregistruota per 4 tūkstančiai bendrovių, privatizavus kolūkių ir tarybinių ūkių turtą. Svarbiausias tikslas steigiant bendroves tada buvo – išsaugoti stambius, milijonus kainuojančius gamybinius objektus, infrastruktūrą žemės ūkio gamybinei ir komercinei veiklai, nepalikti žmonių be darbo ir pajamų.
Pirmieji metai bendrovėms buvo sunkūs ne vien dėl objektyvių perėjimo į rinkos ekonomiką sąlygų, bet ir dėl valstybės institucijų, atskirų politinių jėgų ir net kai kurių žemdirbiškųjų orgqanizacijų priešiško nusistatymo šiai ūkininkavimo formai. Tai buvo viena iš varomųjų jėgų kuo greičiau vienytis ir organizuotai atstovauti bendrus interesus.
Asociacija buvo įsteigta ne iš „viršaus“, o bendrovių iniciatyva. Tai jokiu būdu nebuvo vadovų ar specialistų susivienijimas, nes, norint tapti asociacijos nariu, buvo reikalaujama bendrovės narių visuotinio susirinkimo pritarimo.
Sudėtinguose procesuose asociacija stengiasi nuosekliai laikytis esminių principų.
Pirma. Asociacija nesivėlė į politinius procesus, o dirbo tuos darbus, kurių reikėjo žmonėms, pasirinkusiems šią ūkininkavimo formą.
Antra. Asociacija visais įmanomais būdais siekė, kad bendrovės nebūtų ignoruojamos, ekonomiškai diskriminuojamos.
Trečia. Asociacija sakė, kad bendrovių organizacinė, teisinė vidaus valdymo reglamentinė bazė yra tobulintina. Gal todėl jos iniciatyva tiek kartų buvo taisytas bazinis įstatymas, kad būtų geriau ir demokratiškiau suderinti įvairių bendrovių narių grupių interesai.
Ketvirta. Asociacija atvirai reiškė ir skatino, kad Lietuvos žemės ūkio subjekto (bendrovės, ūkininko ar kooperatinės bendrovės) galimybė išsilaikyti rinkoje – kokybiška, paklausi ir konkurencinga produkcija.
Penkta. Asociacija neignoravo atsikuriančių ūkininkų ūkių, o siekė dalykiško bendradarbiavimo sprendžiant bendrus žemdirbiams aktualius klausimus.
Apibendrintai galima teigti, kad asociacijos veikla buvo daugiausia susijusi su gamybinės bazės išsaugojimu, vienodesnių ir teisingesnių sąlygų ūkininkauti sudarymu, jų tobulinimu, naujų galimybių paieška ir panaudojimu stambiems prekiniams ūkiams ne tik išlikti, bet daugeliui iš jų ir įsitvirtinti iš esmės pasikeitusioje rinkoje.
Išlikusios žemės ūkio bendrovės ir kitos žemės ūkio įmonės šiuo metu yra intensyvūs prekiniai ūkiai. 2006 m., naudodamos apie 11,8 proc. žemės ūkio naudmenų, jos nuo visų supirkimų pardavė grūdų, rapsų, cukrinių runkelių – 35-37 proc., vaisių – 43,9 proc., gyvulių ir paukščių – 74,6 proc., pieno – 17,4 proc. Per paskutiniuosius 3-5 metus bendrovėse pasiektas beveik 5 kartus didesnis bendrosios žemės ūkio produkcijos prieaugis ir daugiau kaip 3 kartus jose didesnis darbo našumas. Paskutiniaisiais metais ilgalaikio materialaus turto padidėjimas per metus siekia beveik 30 proc.
Asociacijos nariai aktyviau nei kiti ūkiai naudojosi mokslo institutų, mokymo įstaigų sukauptomis žiniomis ne tik tam, ką ir kaip šiandien daryti, bet pirmiausia tam, ką ir kaip reikės daryti po 3-5 metų. Todėl daugėja stambių prekinių ūkių, pasiekiančių ne ką mažesnius augalų derlingumo, gyvulių produktyvumo rodiklius negu ES šalių senbuvių ūkininkai.


Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos informacija

Pasirašytos ateičiai svarbios sutartys

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis pasirašė dvi bendrovėms, kitoms žemės ūkio įmonėms bei stambiems ūkiams ateičiai svarbias bendradarbiavimo sutartis. Vieną – su Lietuvos žemės ūkio universitetu (jo vardu sutartį pasirašė rektorius prof. Romualdas Deltuva), kitą – su Lietuvos veterinarijos akademija (jo vardu sutartį pasirašė rektorius prof. Henrikas Žilinskas).
Asociacijos bendradarbiavimas su šiomis aukštosiomis žemės ūkio mokymo ir mokslo įstaigomis iki šiol nuosekliai vyko ir be rašytinių įsipareigojimų. Ypač vaisingai ir daug metų bendradarbiaujama su LŽŪU Ekonomikos ir vadybos fakultetu. Žemės ūkio bendrovės – asociacijos narės, kaip tvirtina fakulteto dekanė Neringa Stončiuvienė, “mielai priima mūsų studentus profesinės veiklos praktikai”. Pažangiausiose bendrovėse fakulteto darbuotojai stažuojasi ir kelia kvalifikaciją. Plačiausiai naudojama bendradarbiavimo forma yra moksliniai praktiniai seminarai. Paminėtini platų atgarsį turėję tokie seminarai, kaip žemės ūkio veiklą vykdančių ūkio subjektų apskaitos politikos formavimo ir finansinės atskaitomybės sudarymo ypatumai, apskaitos politikos formavimo ir finansinės atskaitomybės parengimo pagal verslo apskaitos standartus, atskaitomybės sudarymo pagal verslo apskaitos standartus paskirtis ir problemos bei kiti.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos iniciatyva ir finansavimo dėka fakulteto dėstytojai parengė ir buvo išleista keliolika leidinių, daug padėjusių praktiniame darbe. Paminėtini “Metodiniai patarimai žemės ūkio įmonių finansinei atskaitomybei sudaryti”, “Žemės ūkio įmonių pavyzdinis sąskaitų planas, jo paaiškinimai ir pagrindinės sąskaitų korespondencijos” ir kt.
Dėka tokio bendradarbiavimo, bendrovėms mažiausiai kyla problemų dėl apskaitos, norint gauti ES ir valstybės paramą.
Paskutiniaisiais metais žymiai suaktyvėjo asociacijos bendradarbiavimas ir su Lietuvos veterinarijos akademija. Bendrovėse dabar ypač aktualūs darbuotojų profesiniai gebėjimai dirbti su nauja našia įranga, užtikrinti produktyvių gyvulių sveikatingumą, gaunamos produkcijos kokybę, iš jos pagamintų produktų konkurencingumą vidaus ir užsienio šalių rinkose. Čia svarbiausią vaidmenį atlieka fermose dirbantys žmonės. Lietuvos veterinarijos akademijos dėstytojai parengė specialią melžėjų mokymo programą, o asociacija organizavo ir dalinai finansavo jų mokymą tiesiogiai darbo vietose. Šiais metais tokie mokymai jau įvyko trijose zonose. Paklausa didėja.
Asociacijos bendradarbiavimo sutartys su Universitetu ir Akademija – tai savalaikė reakcija į staigius ir didelius pasikeitimus daugelyje bendrovių, įsisavinus nemažas investicijas technikos atnaujinimui, pažangių technologijų diegimui. Dabar reikia žymiai daugiau investuoti ir į žmones, ypač gerai parengtus praktiniam darbui stambiuose moderniuose ūkiuose. Daugeliui bendrovių jau šiandien reikia gabių, gerai parengtų jaunų gamybos organizatorių. Todėl tiek vienoje, tiek kitoje sutartyje svarbiausiu asociacijos įsipareigojimu yra “teikti reikalingą informaciją apie galimybę studentams atlikti praktiką ir dirbti asociacijai priklausančiose bendrovėse”, taip pat “priimti studentus atlikti profesinės veiklos praktiką, sudaryti tinkamas sąlygas, skirti vadovus”.
Sutartyse taip pat numatyta ir kitų bendrų renginių, kuriuose dalyvaujant dėstytojams, bendrovėse dirbantiems šių mokyklų auklėtiniams bei studentams būtų ieškoma būdų, kaip atjauninti kaimą ne tik technika ir statiniais, bet ir naujoviškai dirbti pasirengusiais žmonėmis.
Asociacijos prezidiumas sutartis aprobavo vieningai. Zoniniuose bendrovių vadovų pasitarimuose, kurie vyks gegužės 25, 29 ir birželio 1 dienomis, bus aptariami praktiniai jų įgyvendinimo klausimai.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos informacija

Genetiškai modifikuotiems augalams - NE

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumas po svarstymo pasisakė prieš genetiškai modifikuotų augalų auginimą Lietuvoje. Pagrindiniai argumentai trys. Kol kas net ir šalyse, kuriose jau auginami genetiškai modifikuoti augalai, nėra ilgalaikių mokslinių tyrimų, kaip tokie augalai ir iš jų pagaminti produktai veikia žmonių sveikatą. Dažnai skelbiamos prieštaringos nuomonės. Taip pat nežinomas jų ilgalaikis poveikis natūraliai aplinkai. Svarbiausias argumentas ir asociacijos narių interesas yra tai, kad, pradėjus Lietuvoje auginti genetiškai modifikuotus augalus, nebūtų apsunkintas, o gal ateityje ir visiškai „uždarytas“ mūsų žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į kai kurias mums labai svarbias šalis. Iki šiol tie dalykai neprognozuoti. Lietuva yra „švari“ ir orientuojama auginti ekologišką produkciją, gaminti saugų maistą. Prezidiumas mano, kad nėra jokio poreikio skubėti ir prarasti šį Lietuvos žemės ūkio privalumą. Todėl asociacija pasisako prieš genetiškai modifikuotų augalų auginimą Lietuvoje, kol nebus duotas vienareikšmis atsakymas, jog GMA produktai yra tokie pat saugūs vartotojams, kaip ir gaunami iš tradicinės selekcijos metodais dauginamų ir auginamų augalų, kol nebus aišku, ar tai netaps kliūtimi Lietuvai eksportuoti kitą žemės ūkio produkciją bei maisto produktus.

Asociacijos prezidiumo vardu Jeronimas Kraujelis