Skip to main content

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras Puskunigis - apie vakar įvykusį susitikimą su Premjeru

Kaip jau rašėme anksčiau, Lietuvos žemės ūkio tarybos nariai, liepos 16 d. susitikę su premjeru S. Skverneliu, aptarė šiuo metu žemdirbiams ypač aktualius klausimus: Nacionalinės energetikos ir klimato veiksmų planą, nacionalinės energetikos ir klimato strategiją, derybų su ES dėl naujo finansinio laikotarpio eigą ir prioritetus, strategiją „Nuo lauko iki stalo“, ekonomikos gelbėjimą dėl pandemijos, „Ateities ekonomikos DNR“ plano, žemės ūkio dalį.

Pasak Žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovo P. Puskunigio, kai kurie, dar 2016 metais tuometės Vyriausybės žadėti spręsti, bet iki šiol iš mirties taško nepajudėję, žemdirbiams ypač aktualūs klausimai, kuria absurdiškas ir net konfliktines situacijas.

Bręsta konfliktas – daugelis įmonių atsisakys tiekti vandenį

„Šiandien kaimo gyventojams tiekiamas vanduo – bendrovių ar ūkininkų žinioje. Kai įstatyme dingo žodis „gręžinys“, liko tik „vandenvietė“, 20 metų gręžinį prižiūrintis ūkininkas turi mokėti labai didelius pinigus. Atrodo tokia smulkmena, bet išaugo į didžiulę problemą. Dabar įstatymą vykdantys pareigūnai pradėjo važinėti, rašyti protokolus, pritaikė koeficientą 10 ir gimė baisinės sumos. Įsivaizduokite nedidelė vandenį tiekianti įmonėlė gauna 180 tūkst. eurų baudos. Bręsta konfliktas ir daugelis įmonių atsisakys tiekt vandenį. Tiek ūkininkai, kurie privatizavo anais laikai vandenvietes ir gręžinius, tiek žemės ūkio bendrovės paprasčiausiai užsuks kranus ir kils konfliktas. Lietuva disponuoja neišsemiamais kiekiais gėlo vandens. Dėl biurokratų neveiklumo, pabrėžiu, ne šitos Vyriausybės, o buvusių, konkrečiai dar prie Butkevičiaus. Tuometis premjeras A. Butkevičius davė nurodymą skubos tvarka išspręsti tą klausimą. Deja iki dabar niekas nepasikeitė“, – pasakoja P. Puskunigis.

Šiukšlių nėra – mokėti reikia

Žemės ūkio tarybos nariai, pasak P. Puskunigio, atkreipė Vyriausybės vadovo dėmesį ir į atliekų tvarkymo – komunalinių atliekų apmokestinimo problemą.

„Daugelis ūkininkų naudoja dideles patalpas, kurios negeneruoja šiukšlių. O du, tris mėnesius ar pusę metų ten laikomi grūdai, praktiškai nedirba žmonės, buitinių atliekų ten tiesiog nėra, o mokėti vistiek reikia. Teisingumo teismas buvo palankus mums, tačiau iki šiol į tai niekas neatsižvelgia“, – sako P. Puskunigis.   

„Pataikaujame ES nelabai kokiems nutarimams“

Taip pat aptartas ES Žaliasis kursas.  Ši naujovė artimiausiu laikotarpiu ateis į ES šalių kasdienybę.

Žaliasis kursas apims Europos klimato įstatymą, žiedinės ekonomikos veiksmų planą, biologinės įvairovės strategiją, kuria siekiama grąžinti gamtą į mūsų gyvenimus, ir strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, kurios tikslas – sąžininga, patikima ir aplinkai palanki maisto sistema.

Europos Komisija, pasak žemdirbių, nurodė ką ūkininkai privalės vykdyti, kokių reikalavimų laikytis, bet kas išties slepiasi po skambiais šūkiais?

„Mes tikrai grįšime į XIX amžių ir Lietuvos žemės ūkis žlugs. Jau dabar daug mažiau teršiame, daug mažiau naudojame pesticidų ir mineralinių trąšų. Dabar čia puolame mažinti, bėgame pirma traukinio ir labai pataikaujame ES nelabai kokiems nutarimams. Beje šitie komunikatai priimami be Žemės ūkio komisaro Europoje“, – aiškina P. Puskunigis.

Žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas viliasi, kad Ministras Pirmininkas S. Skvernelis išgirdo žemdirbius ir imsis realių žingsnių taisyti padėtį.

 

Parengta pagal agroeta.lt.