Pasiūlymai dėl vandens gręžinių: pusė skusta, pusė lupta (LŽŪBA generalinio direktoriaus J. Sviderskio interviu laikraštyje "Ūkininko patarėjas")
Vyriausybė pateikė Seimui teisės aktų paketą, kuriuo viliamasi išspręsti gėlo požeminio vandens gręžinių kaimiškose vietovėse problemas. Norima suteikti terminą, per kurį būtų leista įteisinti gręžinius, o savivaldybės privalėtų juos perimti, taip pat siūloma sumažinti nustatytą drastišką mokesčio tarifą už nedeklaruotą ar netinkamai deklaruotą išgautą vandenį. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) teigia, kad siūlomi veiksmai problemos nesprendžia. ŪP korespondentė Irma Dubovičienė apie tai kalbasi su LŽŪBA generaliniu direktoriumi Jonu SVIDERSKIU.
-Galima prisiminti, kad teisės aktų idėjos atsirado šiemet, žemdirbių savivaldai diskutuojant su Aplinkos ministerija, problema taip pat buvo gvildenama Seimo Kaimo reikalų komitete – kaip ištrūkti iš spąstų dėl gėlo vandens gręžinių. Tačiau pateiktus siūlymus nuo pat pradžių vertinote skeptiškai. Kodėl?
-Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma sumažinti baudos koeficientą nuo esamo 10 iki 2. Čia nieko naujo, nes tokia pataisa Seime jau užregistruota, plenariniame posėdyje priimta svarstymui.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, nuosavybės teise priklausanti kitiems asmenims, būtų perduota savivaldybei arba viešajam geriamo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui. Tai reiškia, kad ūkiai nebegalės tiekti vandens esamiems arba buvusiems darbuotojams už simbolinę kainą ar dažnu atveju veltui. Naujiesiems vandens tiekimo šeimininkams teks susimokėti už tiekiamą vandenį ir nuotekas.
Apgailėtinas yra ir trečiasis sprendimas, parengtas Aplinkos ministerijos: Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas.
-Kodėl taip teigiate? Pasak įstatymo projekto aiškinamojo rašto, laikinais įstatymas padės išspręsti įsisenėjusią problemą – legalizuoti senus gręžinius, kurių eksploatavimas dabar yra neteisėtas.
-Įstatymas atleistų nuo atsakomybės tuos požeminio vandens gręžinių turėtojus, kurie naudojo neregistruotus gręžinius, kitaip sakant, įrengtus be projektų ir pan. Tačiau ant ledo yra paliekami yra tie, kurių gręžiniai įrengti pagal taisykles ir yra registruoti Geologijos tarnybos registre. Jiems be perspėjimo skiriamos šimtus tūkstančių eurų siekiančios baudos dėl gelmių mokesčio kaitaliojimo.
-Kaip susidarė tokia keista situacija?
-Pagal Žemės gelmių įstatymo nuostatą, kuri galiojo iki šių metų liepos 1-osios, vanduo kaimo vietovėse, jei jis naudojamas ūkio reikmėms, o gręžinys yra nuosavoje žemėje, neapmokestinamas. Tačiau Vyriausybės nutarimu, įgyvendinant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės reikalavimus, buvo įvestas apmokestinimas: pradžioje – nuo didesnio nei 100 kub. m kiekio, kuris sunaudojamas per parą, o vėliau – nuo 10 kub. m per parą! Dešimteriopai.
Kad mokesčio už vandenį įvedimas galimai prieštarauja įstatymui, pripažino dar praėjusi Vyriausybė – 2016 m. gegužės 11 d. protokoliniu pavedimu buvo pavesta šį klausimą Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms apsvarstyti ir išspręsti per dvi savaites... Besprendžiant praėjo ir tos dvi savaitės, ir Vyriausybės pasikeitė...
Šie klausimai buvo ne kartą svarstyti ir pas premjerą Saulių Skvernelį. Visi aplinkos ministrai prižadėdavo, kad vandens sunaudojimas nebus tikrinamas tol, kol galios tvarka, prieštaraujanti įstatymui. Tačiau aplinkos apsaugos pareigūnai pradėjo tikrinti bei bausti gręžinių savininkus baudomis, kurios siekia net apie 150 tūkst. eurų. Tai nepakeliama našta ūkininkui ar žemės ūkio įmonei.
Taip vandenį kaimo žmonėms tiekiantys subjektai tapo be kaltės kalti, taip skandinami teisėti žemdirbių lūkesčiai. Tai yra smūgis ir valdžios autoritetui, pasitikėjimui ja.
-Vyriausybės pasiūlytą teisės aktų paketą šis Seimas vargu ar imtis pradėti svarstyti. Kokios mintys kyla dėl susiklosčiusios situacijos, kai žemės ūkio subjektai yra patekę į tam tikrus spąstus?
-Sunku pasakyti, ar Seime rasime užtarimą. Tikėtis reikia, bet būtina ruoštis ir apsigynimui teisinėmis priemonėmis. Teisininkai sako, kad tauta turi pasitikėti valstybės atstovų priimtais sprendimais bei potvarkiais, kuriais sukeliami lūkesčiai. Mes to ir tikėjomės. Juolab kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis prisiimtų įsipareigojimų, asmenys to pagrįstai tikisi. Tai konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai. Privalu gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius.
Negalima toleruoti, kad būtų toliau didinama atskirtis, nepasitikėjimas valstybės institucijomis, žmonės dar labiau nusiviltų. Tad dėl tolesnių veiksmų teks apsispręsti.
Laikraščio "Ūkininko patarėjas" informacija ( 2020 m. spalio 22 d. Nr. 120)