Europos Sąjungos „Žaliojo kurso”, „Nuo ūkio iki šakutės“ ir „Biologinės įvairovės” strategijos – ES strategų žaidimų kaina visuomenei

Europos Komisija pasiūlė strategijas, numatančias apribojimus ES žemės ūkiui, tikslingai mažinant žemės, antimikrobinių medžiagų, trąšų ir pesticidų naudojimą, privalomą žemės ūkio naudmenų atidėjimą ir kt.

JAV Žemės ūkio departamento Ekonominių tyrimų tarnyba (USDA Economic research service) atliko galimų politikos pasekmių modeliavimą, ištyrė keliamų tikslų ekonominius padarinius ir konstatavo: pasaulinės žemės ūkio gamybos sumažėjimą, augančias kainas, mažesnę prekybą ir visuotinį maisto nesaugumą.

Norėdami išnagrinėti galimą EB pasiūlymų poveikį rinkai ir maisto saugumui, USDA ekspertai daugiausia dėmesio skyrėme strategijose nurodytam pasirinktam žemės ūkio sąnaudų mažinimui: pesticidų naudojimo sumažinimas 50 proc., trąšų naudojimo sumažinimas 20 proc., antimikrobinių medžiagų naudojimo gyvuliams sumažinimas 50 proc. ir 10 proc. biovairovei skiriamos ir gamyboje nebenaudojamos žemės ūkio naudmenos. Siekiant nustatyti galimo strategijų įgyvendinimo ne tik ES, bet perėjimo visame pasaulyje prie tvarių žemės ūkio ir maisto produktų sistemų, kurį skatintų ES per savo prekybos politiką ir tarptautinio bendradarbiavimo priemones, poveikį buvo pritaikyti trys skirtingi analizės scenarijai.

Pirmajame scenarijuje daroma prielaida, kad strategijas įgyvendina tik ES, o prekyba vyksta įprastiniu keliu - tik „ES scenarijus”. Antrasis scenarijus, „vidurinis scenarijus“, išplečia žemės ūkio sąnaudų apribojimus toms ES prekyboms partnerėms, kurios priklauso nuo maisto ir žemės ūkio eksporto į ES. Pagal šį scenarijų daroma prielaida, kad ES riboja 50 procentų importo iš regionų, kurie nepriima strategijų. Trečiajame scenarijuje, „visuotiniame scenarijuje“, atsižvelgiama į ekstremalaus visuotinio Strategijų priėmimo atvejo poveikį, kaip siūlo EK, žadėdama visokeriopai skatinti ir remti tokį perėjimą pasaulyje.

Kadangi ES yra pagrindinė žemės ūkio produktų gamintoja ir tarptautinės žemės ūkio prekybos lyderė, strategijų įgyvendinimas vienokiu ar kitokiu mastu turės poveikį pasaulio žemės ūkio žaliavų rinkoms.

Ataskaitos santraukoje teigiama, kad 2030 m.:

• Žemės ūkio produkcijos sumažėjimas ES, kaip parodyta suvestinėje lentelėje, gali svyruoti nuo 7 proc. (visuotinis taikymas) iki 12 proc. (tik ES). Poveikis gamybai būtų mažesnis pasaulio mastu, išskyrus visuotinį taikymą – tuo atveju gamyba sumažėtų 11 procentų.
• Sumažėjus žemės ūkio produkcijai, bus suvaržytas maisto tiekimas ES, o tai lems kainų augimą ir įtakos vartotojų biudžeto paskirstymą. Kiekviename iš trijų analizuotų scenarijų kainos ir išlaidos vienam gyventojui labiausiai padidėtų ES. Tačiau jei strategijos bus taikomos globaliu mastu, kainos ir išlaidos maistui reikšmingai išaugtų daugumoje regionų. Jungtinėse Valstijose kaina ir išlaidos maistui išliktų santykinai nepakitusios, išskyrus globalaus taikymo atveju.
• Gamybos sumažėjimas ES ir kituose regionuose sumažintų prekybą, nors kai kuriems regionams tai galėtų būti naudinga, atsižvelgiant į importo paklausos pokyčius. Tačiau jei dėl siūlomų priemonių bus apribota prekyba, neigiamas poveikis bus sutelktas tuose regionuose, kuriuose aprūpinimo maistu saugumas mažiausias.
• Gamybos ir prekybos nuosmukis kartu su numatomu maisto produktų kainų padidėjimu žymiai sumažintų ES bendrąjį vidaus produktą (BVP), ypač jei priemonių taikymas apsiribotų ES mastu. Tuo atveju ES BVP sumažėjimas sudarytų 76 proc. viso pasaulio BVP sumažėjimo. Jei strategijos būtų priimtos už ES ribų, vis dėlto ES dalis, mažėjant pasauliniam BVP, sumažėtų iki 49 proc. vidutinio scenarijaus atveju ir 12 proc., jei būtų priimtos visame pasaulyje. Poveikis Jungtinių Valstijų BVP būtų mažesnis nei ES ir visame pasaulyje pagal visus taikymo scenarijus.
• Maisto nesaugumas, matuojamas kaip žmonių, kurių racionuose nėra bent 2100 kalorijų per parą, skaičius žymiai padidėja 76-se analizėje nurodytose mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse dėl padidėjusių maisto produktų kainų ir sumažėjusių pajamų, ypač Afrikoje. Iki 2030 m. nepakankamai aprūpintų maistu žmonių skaičius, taikant strategijas tik ES, padidėtų dar 22 mln. daugiau, nei prognozuota be EK pasiūlytų strategijų. Pagal vidutinį scenarijų šis skaičius išaugtų iki 103 mln., o visuotinio taikymo atveju - iki 185 mln.

Keletas skaičių, aktualių žemės ūkio produkcijos gamintojams, perdirbamajai pramonei ir vartotojams įgyvendinus tik „ES scenarijų".

Analizė rodo, kad taikant strategijas tik ES, prognozuojami pokyčiai:

Pieno gamybos -11,6 proc., pieno produktų gamybos -10,6 proc., pieno kainos +40,9 proc. pieno produktų kainų +11,6 proc., pieno produktų eksporto -20,5 proc.

Kviečių gamyba -48,5 proc., kaina +71,0 proc., importas +8,4 proc., eksportas -82,4 proc.

Aliejinių kultūrų gamyba -60,7 proc., kaina +93,3 proc., importas +6,6 proc. eksportas -84,6 proc.

Kiaulių skaičius -8,4 proc., kiaulienos gamyba -6,9 proc., kiaulių kaina +8,4 proc., kiaulienos kaina +9,5 proc., kiaulių importas -6,1 proc., kiaulienos importas -4,1 proc., kiaulių eksportas -9,3 proc., kiaulienos eksportas -14,2 proc.

Tačiau labiausiai keliantys aliarmą yra skaičiai, iliustruojantys maisto produktų kainų pokyčius, pritaikius „visuotinį scenarijų".

Lentelė. Kai kurių maisto produktų rinkos kainų pokyčiai pasaulio regionuose, įgyvendinus „visuotinį scenarijų“ (pokytis procentais).

Įdomu, kaip tokie „strateginiai“ pokyčiai dera su deklaruojamu Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslu - iki 2030 m. panaikinti badą pasaulyje, kurį ratifikavo ir ES. Ypač žinant, kad badaujančių skaičius pastaruosius 3 metus didėjo ir pasiekė 822 mln., o iš bado kasmet miršta apie 9 mln. žmonių.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos informacija