Kaip nebylio pokalbis su kurčiu (straipsnis portale ukininkopatarejas.lt)

Šis pavasaris ūkininkams ypatingas – be įprastų sezoninių rūpesčių, juos užgulė Europos Sąjungos (ES) kovos su klimato kaita bei žaliojo kurso reikalavimai. Tačiau žemdirbiams didesnį nerimą kelia ne tiek patys reikalavimai, kiek atsakingų institucijų nenoras išklausyti ir atsižvelgti į nuomonę, kaip pasiekti iškeltus tikslus.

Daugiau grėsmių nei privalumų

Europos komisijai (EK) pateiktame kovos su klimato kaita plane iki 2030 metų Lietuvos žemės ūkis turės 9 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas. Teigiama, kad žemės ūkis išmeta apie penktadalį šių dujų ir pagal šią taršą Lietuvoje yra trečias po transporto ir energetikos.

Įgyvendinant žaliojo kurso reikalavimus, iki 2030 metų cheminių pesticidų naudojimą reikės sumažinti perpus, o trąšų išsiplovimą – 20 proc. Taip pat Vyriausybė numato iki 2024 metų panaikinti visas mokesčių lengvatas iškastiniam kurui, o nuo 2040-ųjų visai jo atsisakyti, tai reikštų, kad traktoriai turės dirbti be dyzelino.

Žemdirbiai tokius reikalavimus vertina kaip neproporcingai didelius ir vadina juos žlugdančiais ūkius. Remiantis Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) atlikta narių apklausa, net 46 proc. respondentų atsakė, kad žaliąjį kursą mato kaip grėsmę gamybai ir pajamoms. Plėtros galimybių įžvelgia tik 14 proc. augintojų. Ją žemdirbiai sieja su technologijų tobulinimu, tikisi paramos išmaniesiems purkštuvams, tręštuvams ir kitai išmaniajai technikai.

23 proc. ūkininkų pabrėžė, kad, įgyvendinant žaliąjį kursą, daug kas priklausys nuo valdžios institucijų sprendimų, 15 proc. apklaustųjų dar neturėjo nuomonės, tačiau stebi situaciją.

„Tai, kad daug ūkininkų mato grėsmę, reiškia, kad jie žaliojo kurso nelaukia, todėl valdžios institucijos turi teikti daugiau informacijos, rengti diskusijas su žemdirbiais, išklausyti jų nuomonę“, – rašoma LGAA pranešime.

Įžvelgia ignoravimą

Didelį žemdirbių pasipiktinimą kelia tai, kad Aplinkos ministerija bei prie jos esantis Nacionalinis kovos su klimato kaita komitetas esą ignoruoja Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT), jungiančios 10 žemdirbių asociacijų, kuriose yra daugiausia Lietuvos ūkininkų ir bendrovių, gaminančių žemės ūkio produkciją, siūlymus.

Maždaug trečdalis, o kai kada ir daugiau dokumentų, pagal kuriuos bus įgyvendinamas žaliasis kursas, daro įtaką žemės ūkio sričiai ir reglamentuos žemdirbių veiklą. Nacionaliniame kovos su klimato kaita komitete yra 26 nariai, tarp jų – Pramonininkų konfederacijos, Miškų savininkų asociacijos bei kitų verslo asociacijų atstovai, tačiau LŽŪT atstovo nėra. Lietuvos ūkininkų sąjungos „Dzūkijos ūkininko“ skyriaus pirmininko Mariaus Gudaičio nuomone, įprasta mūsų politikų praktika – kam svarbu ir turi ką pasakyti, tų į darbo grupes, komitetus neįtraukia.

„Kodėl mūsų nėra? Tikriausiai mano, kad pakanka Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir Žemės ūkio rūmų (ŽŪR), nors mūsų taryba atstovauja 80 proc. žemdirbių. Mes visur atstovaujame ir giname tiek savo narių, tiek visos Lietuvos žemdirbių interesus“, – sakė LŽŪT pirmininkas Jonas Vilionis. Anot jo, ŽŪR yra valstybės finansuojama institucija, dažniausiai esą pritarianti visiems valdžios sprendimams, todėl kyla retorinis klausimas, kam reikia nepritariančių ir reikalaujančių organizacijų. „Kas algą moka, pagal to muziką kazoką šoka, paskui sako, kad sprendimams socialiniai partneriai pritarė“, – piktinosi J. Vilionis.

Negalima sužlugdyti žemės ūkio

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidento Petro Puskunigio teigimu, LŽŪT rašė prašymą, kad būtų galima deleguoti savo atstovą į Nacionalinį kovos su klimato kaita komitetą, nes galėtų geriau apginti žemdirbių interesus, tačiau kol kas palankaus sprendimo nesulaukė.

„Kitos šalys labai derasi ir žiūri, kad joms keliami EK reikalavimai būtų teisingi. Mes visi turime tausoti gamtą, žaliasis kursas aktualus ir kaimo gyventojams, ir vartotojams, maisto gamintojams, tačiau negalime būti išstumti iš rinkos. Negalima pradėti tvarkyti visos Europos gamtos nuo Lietuvos. Kas daugiausia teršia, tas turėtų pirmiausia susitvarkyti. Be to, pažangūs Lietuvos ūkiai žaliuoju kursu eina apie 10 metų“, – kalbėjo P. Puskunigis.

LŽŪT aiškinasi, ar Nacionalinis kovos su klimato kaita komitetas nėra lojalus ES tokiems patiems dariniams, tačiau P. Puskunigis patikino, kad tikrosios žemdirbių organizacijos niekada nesutiks su nelogiškais ir neteisėtais reikalavimais Lietuvai. Anot pašnekovo, LŽŪT yra pateikusi visus skaičius ir labai daug svarių argumentų, kad šios srities derybininkai galėtų apginti Lietuvos poziciją. „Jeigu mes iš karto įgyvendinsime visus reikalavimus, maistas taps neįperkamas. Turėtume aiškiai pasakyti, kad maistas negali taip brangti vartotojui. Čia viskas labai aišku, ES ir mūsų kaimynai suinteresuoti, kad taptume vartotojais, o ne gamintojais“, – įsitikinęs P. Puskunigis.

Jo nuomone, jei mes norime turėti nacionalinio maisto iš Lietuvoje pagamintos žaliavos, reikėtų pakovoti. LŽŪT, stiprios žemės ūkio organizacijos, atstovo neįsileidimas į Nacionalinį kovos su klimato kaita komitetą yra sąmoningas organizacijos ignoravimas. „Vištų, kiaulių skaičių galima per gana trumpą laiką atkurti, bet pieno ūkių – tikrai ne. Jie dabar nyksta masiškai. Per šiuos metus pieno gamyba sumažėjo 5,6 proc., palyginti su praėjusiais metais. Čia ne juokai“, – tikino P. Puskunigis.

Jau esame pasiekę tą lygį

„Net ir mes, ekologinių ūkių atstovai, nesame įtraukti į to komiteto sudėtį. Vadinasi, kažkas sugalvos, o mes turėsime vykdyti, nors tie galvotojai neturi supratimo, kaip tai daryti. Veiklos draudimas nėra aplinkosauga. Žemdirbiai tik ir girdi, kad Briuselis liepė, Briuselis sakė. Niekas negalvoja, ar tai tinka Lietuvai. Valdžiai svarbu, kad taip sakė Briuselis“, – pasipiktinimo dėl nesiskaitymo su žemdirbiais neslėpė Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis. Anot jo, pas mus tokia situacija: ekologinių ūkių atstovų neklausia, LŽŪT narių neklausia, žemdirbių neklausia, o kai nepavyks, žemdirbiai liks kalti, nes jie tiesiogiai dirbo.

„Jei tam tikram procesui atlikti reikia 50 litrų degalų, tai, panaikinus lengvatinį akcizą degalams ir juos pabranginus, nereiškia, kad jų reikės mažiau ar bus mažiau teršiama. Tik pabrangimo kaina nuguls ant vartotojų pečių. Skyrę baudas ir padidinę kainas, nesumažinsime CO₂. Visi su malonumu dirbtume elektriniais traktoriais, bet negalime jų įsigyti. Tai sugalvojo turintieji elektrinius automobilius, tačiau jie neturi supratimo apie kaimą“, – kalbėjo S. Daniulis. Jo nuomone, visi įstrigo ties CO₂, kuris yra pagrindinis augalų maistas. Vadinasi, žemės ūkis prisideda prie oro taršos mažinimo. Kodėl apie žemės ūkį kalbama kaip apie teršėją, bet nekalbama kaip apie valytoją, kuriam galbūt reikėtų mokėti už oro valymą?

„Jei ūkininkaudamas nori įdiegti naujas technologijas, kvieti specialistus. Kodėl valdininkai to nedaro ir prigalvoja nesąmonių? Juk karvės nepradės graužti lentų vien todėl, kad aš jų turiu ir to noriu. Reikėtų sukurti sistemą, kad visi galėtume eiti į priekį. Vis kalbama apie oro taršos mažinimą, bet mes jau esame pasiekę tą lygį, kurį Europa tik planuoja pasiekti“, – nesupranta valdžios užmojų S. Daniulis.

Ekologas pastebi, kad daugelyje pasaulio valstybių už įvairių ūkininkavimo taisyklių rašymą atsakingos žemdirbių organizacijos, o ministerijos tik politikuoja. Pas mus tiek Aplinkos, tiek Žemės ūkio ministerija atsiraitojusios rankoves rašo ūkininkavimo taisykles.

Patys sau kasasi duobę

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininko Jono Talmanto įsitikinimu, bendravimo forma, kokią pasirinko ŽŪM, veda į niekur, nors jos atstovai ir sakė, kad su asociacijomis nori bendrauti gražiai. Kol kas to gražaus bendravimo esą nematyti – LŽŪT ir LŪS yra ignoruojamos. Kęstučiui Navickui pradėjus eiti žemės ūkio ministro pareigas, LŪS parašė raštą, kuriame paprašė atšaukti prieštaringai vertinamą įsakymą dėl mėšlo tvarkymo, tačiau sulaukė akibrokšto – buvo apskųsti, kad esą užsiima lobizmu. „Kaip bendrauti, kartu siekti gerų rezultatų žemės ūkiui, žemdirbiams ir visai Lietuvai kurti pridėtinę vertę? Nemanau, kad toks bendravimas duos gerų rezultatų. Netrukus vyks žemdirbių suvažiavimas, kuriame išsakysime savo mintis, o jeigu neišgirs ir suvažiavimo dalyvių balso, žinome, ką toliau daryti. Galvoja, kad mes nuleisime rankas ir lauksime, kol užlipę ant sprando sužlugdys mūsų 30 metų darbą“, – nežada pasiduoti LŪS vadovas.

J. Talmanto teigimu, ES mūsų aplinkosaugos rezultatai yra patys geriausi, todėl kitos valstybės tegul mažina taršą skaičiuodamos nuo mūsų rezultatų. Yra tokių valstybių, kurios, norėdamos pasivyti Lietuvą, taršą turėtų mažinti ne vieną dešimtmetį. „Nesuprantu mūsų valdžios požiūrio: jei ES reikalauja ką nors sumažinti 7 proc., mūsiškė nori 8 proc. Nori būti pirmūnė, tačiau žlugdo žemės ūkį. Juk Lietuva nuo senų laikų garsėjo kaip žemės ūkio kraštas, o dabar jis griaunamas, kyla klausimas, iš ko pridėtinę vertę užsidirbsime“, – stebisi valdžios užmojais J. Talmantas.

Anot jo, negi mūsų valdžia galvoja, kad po nepriklausomybės atkūrimo valgyti nereikia. Juk užklupus COVID-19 pandemijai iš parduotuvių lentynų žmonės pirmiausia iššlavė kruopas, miltus ir kitus maisto produktus. „ŽŪM ir paties ministro požiūris, nesikalbėjimas ir nenorėjimas išgirsti nelabai patinkančių ūkininkų organizacijų klausimų ir jų neįtraukimas į darbo grupes tolygus duobės kasimui sau pačiam“, – neabejoja J. Talmantas.

Kovos ir toliau

„Nepaisant to, kad nesame įtraukti į Nacionalinio kovos su klimato kaita komiteto sudėtį, mes ir toliau bendrausime su įvairių organizacijų atstovais, diskutuosime dėl aktualių žemdirbiams klausimų sprendimo. Artimiausiu metu žadame susitikti su aplinkos ministru Simonu Gentvilu, susitikime dalyvaus ir žemės ūkio ministras K. Navickas“, – sakė J. Vilionis.

Jei LŽŪT atstovui nepavyktų tapti Nacionalinio kovos su klimato kaita komiteto nariu, ketinama siūlyti prie ŽŪM įkurti bendrą su žemdirbiais komitetą, kuris parengtų bendrą nuomonę dėl klimato kaitos priemonių. Tuomet ministerijos atstovas su žemdirbiais ir atitinkamomis organizacijomis suderintą nuostatą pateiktų Nacionaliniam klimato kaitos komitetui.

ŽŪM keis ydingus teisės aktus

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atlikus ŽŪM sudarytų darbo grupių ir komisijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų antikorupcinį vertinimą, paaiškėjo, kad minėtuose teisiniuose dokumentuose yra daug landų galimai korupcinei veiklai.

Nustatyta, kad iki šiol buvo neužtikrinamas sudarytų darbo grupių ir komisijų narių veiklos objektyvumas, nešališkumas bei skaidrumas, dažnai prieštaraujama lobistinės veiklos įstatymo normoms. Neaiškūs kriterijai, kaip parenkami atstovai į asocijuotas darbo grupes, dalyvaujančias ne tik formuojant veiklos politiką, bet ir skirstant finansavimą. Nenumatyta nešališkumo priemonė. Todėl kyla rizika, kad tokie ŽŪM kolegialių organų nariai gali paisyti išskirtinai savo privačių interesų, veikti neobjektyviai ir šališkai, daryti įtaką priimamiems sprendimams, siekti vykdyti neteisėtą lobistinę veiklą. Nėra reikalavimų viešinti kolegialių komisijų sprendimų, o jų nariams – deklaruoti galimus interesų konfliktus arba nusišalinti nuo sprendimų priėmimo.

Žemės ūkio ministras K. Navickas teigė, kad STT išvados sveikintinos ir padės priimti sąžiningus bei skaidrius sprendimus. Jis nurodė atsakingiems ŽŪM skyriams peržiūrėti ministerijoje galiojančias tvarkas ir procedūras, darbo grupių reglamentus ir jų sudėtis, pavedė sudaryti laikinąją darbo grupę šiems klausimams spręsti.

Agnė VASIKAUSKAITĖ

ŪP korespondentė