Š. m. birželio 28 d. iškilmingos ceremonijos metu įteiktos Kanclerės regalijos prof. dr. Astridai Miceikienei
Tarptautinį pripažinimą pelniusi mokslininkė, ekonomistė, aktyvi bioekonomikos plėtros Lietuvoje iniciatorė prof. dr. Astrida Miceikienė VDU ŽŪA kanclerės pareigas eina jau pusmetį. Atlaisvėjus karantino suvaržymams š. m. birželio 28 d. akademijoje surengta iškilminga ceremonija, kurios metu A. Miceikienei suteiktos regalijos bei pristatyti komandos veiklos planai. Renginyje dalyvavę politikai, socialiniai, verslo partneriai bei studentų atstovai su akademine bendruomene dalijosi savo lūkesčiais.
Transliacijos įrašą rasite čia.
Dalijamės prof. dr. Astridos Miceikienės inauguracijos kalba:
Gerb. Seimo nariai, Ministre, Jūsų Ekscelencija Vyskupe, Jūsų magnifiscencija Rektoriau, socialiniai ir verslo partneriai, kolegos, studentai,
Nuolatinė kaita yra mūsų gyvenimo variklis, kuris verčia mus judėti pirmyn. Todėl ir šiandien susirinkome į renginį „Pokyčių keliu“. Pokyčiai kiekvieną skatina mokytis, prisitaikyti ir tobulėti. Pokytis yra procesas. Kiekvienas pokytis atsineša naujovių, tačiau telkdamiesi tik ties jomis, kartais užmirštame, kad atvertę naują lapą, užverčiame seną. Tradiciškai pokytis – tai organizacijos ar žmogaus transformacija iš dabartinės būsenos į pageidaujamą ateities būseną. Transformacija į kažką geresnio, kitaip tariant link progreso.
Šis posakis yra šio renginio esmė. VDU Žemės ūkio akademijoje taip pat vyksta pokyčiai. Pokyčiai, vedantys link progreso, kokybinio ir kiekybinio veiklos šuolio, naujų iššūkių ir galimybių. O kas yra Žemės ūkio akademija? Akademija – tai žmonės: darbuotojai, studentai, verslo ir socialiniai partneriai.
Akademijos bendruomenė niekada nebuvo nutolusi nuo agrosektoriaus ir su juo susijusių verslo sektorių, jo problemų, iššūkių ir perspektyvų, taip pat ir viešojo sektoriaus, formuojančio agrosektoriaus ateitį visomis prasmėmis: tiek žemės ūkio politiką, tiek jos įgyvendinimą, mokesčių politiką ir kitas veiklas.
Projektai, tyrimai, disertacijos, konsultavimas, renginiai. Visa tai ir dar daugybė veiklų leido mums išlaikyti ryšį. Partnerystė tarp mokslo institucijų ir agrosektoriauus verslų valdytojų, nevyriausybinių organizacijų, savivaldos institucijų, bendradarbiavimas skatinant šio sektoriaus plėtros procesus – vienintelis įmanomas kelias siekiant vystyti mokslines veiklas, kurti ir diegti inovacijas, iššūkius paversti galimybėmis.
Žemės ūkio mokslas, agrosektorius ir Lietuvos kaimas niekada neliko skolingas valstybei ir per visus sunkmečius padėjo jai atsistoti ant kojų, tačiau per tą šimtmetį patyrė daugybę transformacijų. Nepaisant visų sunkumų, ši partnerystė ir bendros veiklos rezultatai visada užtikrino tautai didesnį ar mažesnį, bet nuosavą duonos kąsnį.
Tik žemės ūkis ir su juo susijusi pramonė ekonominių krizių metais vieninteliai užtikrino šaliai teigiamą prekybinį saldo ir buvo pagrindinis šalies ekonominio progreso variklis. Ir šiuo metu žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudaro ketvirtadalį viso šalies eksporto. O tai neatsiejama nuo mokslo inovacijų taikymo.
Pasaulinės tendencijos rodo, kad maisto poreikis pasaulyje 2050 m. bus beveik dvigubai didesnis, o klimato kaita, riboti dirbamosios žemės ir vandens ištekliai, siekis našiai ir išteklius tausojamai gaminti konkurencingą aukštos pridėtinės vertės žemės ir maisto ūkio produkciją skatins naujų augalų ir gyvūnų veislių kūrimą, precizinių technologijų, inovatyvių trąšų, paslaugų ir priemonių naudojimą. Vykstantys skaitmenizacijos procesai negrįžtamai keičia verslo modelius, keičia darbo vietas, vienas jų naikina, sukurdami kitas, kurioms reikia kitokių, naujų žinių, aukštos kvalifikacijos. Skaitmeninės technologijos prisideda prie valdžios institucijų politikos ir programų veiksmingumo ir efektyvumo bei sudaro galimybes kurti dar geresnes. Naujos technologijos ir išradimai fizinį, skaitmeninį ir biologinį pasaulius sujungia žmoniją iš esmės pakeisiančiais būdais. Dėl naujų technologijų, kaip dirbtinis intelektas bei robotizacija, artimu laiku 15 didžiųjų pasaulio šalių neteks apie 5 mln. darbo vietų, (technologijų progresas sukurs 2 mln. naujų darbo vietų, bet tuo pačiu išnaikins 7 mln. darboviečių).Ketvirtoji pramonės revoliucija suteiks naujų galių tiek atskiriems asmenims, tiek bendruomenėms, sukurs naujų ekonominių, socialinių ir saviugdos galimybių. Tačiau šie pokyčiai taip pat gali kai kurias žmonių grupes nustumti į pakraštį, dar labiau padidinti nelygybę, sukelti naujų saugumo grėsmių ir susilpninti ryšius tarp žmonių. Visa tai kelia pokyčius: Ar esame pasiruošę ateičiai, technologinių inovacijų šuoliui? Ar turime pakankamai žinių ir kompetencijų suvaldyti šiuos pokyčius? Ar gebėsime pasinaudoti naujų technologijų mums skirtomis galimybėmis?
Todėl ir Žemės ūkio akademija šiuos iššūkius pasitinka suformavusi naują organizacinę struktūrą, viziją ir misiją, pasiruošusi strategiją ir jos įgyvendinimo planą. Siekiant būti lyderiais bioekonomikos vystyme, kuriame Bioekonomikos tyrimų institutą, siekdami palaikyti dar glaudesnius ryšius su verslo ir socialiniais partneriais įsteigėme Verslo ir socialinės partnerystės centrą, įkūrėme klasterį „Žaliasis intelektas“. Tikime, kad naujoji ŽŪA strategija apjungianti akademijos naująją organizacinę struktūrą padės mums tapti ateities aukštojo mokslo institucija, savo veiklose integruojanti studijas, mokslą ir paslaugas verslui bei viešajam sektoriui.
Tik sudarydami ateities galimybes jaunimui įgyti žemės, miškų ir vandens ūkio bei kaimo plėtros specialybes, paskatinsime juos pasilikti regionuose, perimti tėvų ar kurti savo verslą, plėtoti kaimo socialinę infrastruktūrą, padėsime išsaugoti kaimo identitetą, užtikrinsime kaimo gyvybingumą ir tvarumą. Tik jaunų, verslių žmonių padedami išlaikysime tai, kas Lietuvoje svarbiausia. Tai yra tas, ką vadiname savo, lietuvių tautos, išlikimu. Tai, kuo šiandien esame gyvi, kuo džiaugiamės ir didžiuojamės. Tai žemės ūkio verslas, kalba, tradicijos ir papročiai.
Visa tai deramai gali atlikti tik aukščiausios kvalifikacijos specialistai eruditai, išugdyti atitinkamoje Alma Mater dvasioje. Tai dar beveik prieš šimtmetį puikiai suprato tautos ir valstybės Nepriklausomybės akto signatarai ir Lietuvos šviesuomenė, sunkiausiais šaliai nepriteklių ir išorinės grėsmės laikais radę politinės valios ir išteklių įsteigti Lietuvos žemės ūkio akademiją, kaip būsimo modernaus, šviesaus ir išvystyto kaimo garantą. Tai buvo tikrai labai nuoširdi ir nesavanaudiška valstybės duoklė tautos kalbos, kultūros, nacionalinės savimonės lopšiui – Lietuvos kaimui. Šią misiją mūsų akademijos bendruomenė, padedama verslo ir socialinių partnerių stengiasi sąžiningai ją vykdyti.
Mes didžiuojamės, kad misiją įgyvendinti padeda ir agroverslas. Nesuskaičiuojama daugybė iniciatyvių ir veiklų kartu jau įgyvendinta, ir dar ruošiamasi įgyvendinti. Vien mecenatų turime 16. O partnerius skaičiuojame dešimtimis. Kiekvieną savaitę kalbamės su vienu ar keliomis verslo, viešojo sektoriaus organizacijomis dėl bendrų veiklų ir jas pradedame įgyvendinti. Didžiuojamės tuo. Didžiuojamės mecenatais, rėmėjais, partneriais padedant kurti ateities agroverslo studijų programas, įgyvendinantiems bendrus verslo - mokslo projektus, kartu siekiant sudaryti galimybes regionų jaunimui studijuoti ir siekti perspektyvų Lietuvos regionuose. Didžiuojamės pirmąja Lietuvoje ŽŪA alumni iniciatyva, įsteigti Labdaros ir paramos fondą „Parama regionų jaunimo studijoms“, skirtą sudaryti finansines galimybes studijuoti motyvuotiems ir gabiems regionų vaikams, džiaugiamės inžinerijos studijų klasteriu, kuriame jau šešios įmonės, verslo lyderės, sudarančios galimybes pasinaudoti jų infrastruktūra, stipendijomis inžinerijos studentams. Kaip niekada jaučiame žemės ūkio verslo pagalbą dabartinėje sudėtingoje studijų politikoje. Tai tik keletas kartu nuveiktų darbų. Ir būtų galima minėti ir minėti: praktikos, stipendijos, parama ir patarimai.
Aš tikiu, kad visi kartu mes tinkamai išnaudosime vykstančius pokyčius pozityvių sprendimų priėmimui ir žemės ūkio akademijos ateities perspektyvoms. O šiandien noriu dėkoti visiems verslo ir socialiniams partneriais (tiek verslo įmonėms, tiek asociacijoms, valdžios institucijoms) už paramą, pagalbą, patarimus ir pasiūlymus, noriu padėkoti žemės ūkio akademijos bendruomenei, kuri patikėjo manimi. Pažadu nenuvilti lūkesčių. Žinoma, lengva nebus. Bet lengvai pasiektas tikslas nebūna toks brangus, kaip tikslas – pasiektas didelėmis pastangomis.
Atskirai noriu padėkoti ŽŪA absolventų klubui, jo steigėjams, valdybos nariams, dabartiniam ir buvusiems prezidentams už patirtį, kurią turėjau galimybių perimti. Taip pat – pirmajam mano mokytojui – prof. Jonui Čaplikui, kuris prieš daug metų patikėjo manimi, davė daug vertingų patarimų ir pagelbėjo visais sunkiais ir sudėtingais veiklos etapais.
Dėkoju ir šeimai, kuri sudaro man galimybes daug laiko skirti darbui. Ačiū vyrui ir sesei, kurie yra čia su manimi, ačiū sūnui, kuris šiuo metu mintimis su manimi, ačiū mamai ir tėčiui, kurie dabar žiūri šį renginį iš namų.
Be jūsų aš nebūčiau čia. Kartu mes galime daugiau.