Padėtis ES – be kaimo ir žemės ūkio? (straipsnis portale ukininkopatarejas.lt)
Rugsėjo 15 d. Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen Europos Parlamento (EP) nariams pristatė pranešimą apie padėtį Europos Sąjungoje (ES) 2021 metais, kurį plačiai komentavo politikai ir ekspertai. Stebina ir glumina tai, kad pranešimo tekste vietos žemės ūkio tematikai neliko, nors prieš metus agrariniam sektoriui dėmesio pakako…
Liko užribyje
EK pirmininkės kalbos įžangą ir dalį, kuri, kaip ir dera, buvo dedikuota pandemijai ir grėsmingai krizei suvaldyti, geriausiai pakomentuotų epidemiologijos ir ekonomikos ekspertai. Tačiau 2021 metų pranešimo retorika verčia suklusti ir ne specialistą. Prieš metus, pristatydama padėtį ES, U. von der Leyen pabrėžė: „Pastaruosius šešis mėnesius europiečiai parodė tikrąją dvasios stiprybę. Ją parodė sveikatos priežiūros darbuotojai, pasilikę slaugos namuose prižiūrėti sergančių ir vyresnio amžiaus asmenų. Gydytojai ir slaugytojai, kurie mirštantiesiems tapo šeimos nariais. Priešakinių linijų darbuotojai, ištisas savaites dirbę dieną ir naktį, rizikavę tam, kad to nereikėtų daryti mums“.
Šių metų kalboje akcentai sudėlioti kitaip. Anot EK pirmininkės, kovojome su grėsmingiausia visų laikų krize ir „tai padarėme kartu: ir EK, ir EP, ir 27 valstybės narės – kaip viena Europa. Ir galime tuo didžiuotis.“ Tad paprastų europiečių, taip pat ir aprūpinimą maistu užtikrinančių žemdirbių griežta savidrausmė ir pasiaukojamas darbas liko menami, nustumti kažkur toli už laurus skinančių pagrindinių ES institucijų ir ES valstybių narių.
Požiūris verčia sunerimti
Prieš metus pasakytoje kalboje buvo didžiuojamasi bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis, dėl kurių įmonės pasiekia tokį veiklos mastą, kokio reikia, kad jos galėtų klestėti ir didinti konkurencingumą pasaulyje, o bėdai prispyrus – rasti užuovėją, o 2021 metais pastebima: „Mūsų socialinėje rinkos ekonomikoje tai, kad įmonės gauna pelno, yra gerai. Tačiau pelno jos gauna dėl to, kad mūsų infrastruktūra, socialinė apsauga ir švietimo sistemos yra kokybiškos.“
Tiesa, toliau tekste kalbama apie tęsiamą kovą su mokesčių vengimu ir slėpimu, tačiau taip ir nėra aiškumo, ar, EK pirmininkės nuomone, sąžiningai mokesčius mokančios įmonės vis dėlto ne per mažai prisideda prie kažkieno (gal valdžios?) lėšomis sukurtos kokybiškos infrastruktūros, socialinės apsaugos ir švietimo sistemos. Matant Lietuvos valdžios institucijų mokesčių iniciatyvas, tikėtina, kad atsakymas būtų „taip“…
Pranešime apie padėtį ES 2020 metais EK pirmininkė pabrėžė priemonės „NextGEnerationEU“ indėlį gaivinant ES kaimo vietoves, pvz., plečiant 40 proc. kaimo vietovių gyventojų prieigą prie plačiajuosčio interneto. Vis dėlto kaimo vietovių ateities problematika yra gerokai platesnė negu vien tik interneto ryšio trūkumas. Tai pripažino ir EK šiek tiek daugiau kaip prieš du mėnesius – birželio 30 d. paskelbusi komunikatą „Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija: stipresnės, sujungtos, atsparios ir klestinčios kaimo vietovės iki 2040 metų“.
Suprantama, kad dėl riboto laiko EK pirmininkės kalboje nebuvo galimybių detalizuoti kaimo vietovėms kylančių iššūkių, tačiau vietos kaimo vietovių vizijai paminėti pranešime vis dėlto galėjo būti rasta, ypač prisiminus minėto komunikato įvade cituojamus U. von der Leyen žodžius: „Mūsų kaimo vietovės yra mūsų visuomenės struktūra ir mūsų ekonomikos ritmas (pažodžiui – širdies plakimas).“
Mažinti poveikį ar skubėti prisitaikyti?
Galima drąsiai teigti, jog niekas, dar neišklausęs metinio pranešimo, neabejojo, kad klimato kaitos tematikai bus skirta pakankamai dėmesio, tačiau buvo logiška tikėtis labiau akcentuojamo kurso, nukreipto į prioritetinį prisitaikymo prie klimato kaitos uždavinį. Juk 2021 metų vasarį buvo paskelbtas EK komunikatas „Klimato kaitai atsparios Europos kūrimas. Naujoji ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“. Reikia prisiminti, kad Paryžiaus susitarimą pasirašiusios šalys taip pat įsipareigojo didinti maisto gamybos sektoriaus gebėjimą prisitaikyti prie klimato kaitos. Tačiau viešojoje erdvėje tarsi užsikirtusios plokštelės grojimas nuolat kartojamas tik vienas iš trijų Paryžiaus susitarimo tikslų – temperatūros sumažinimas 1,5 laipsnio.
Dar šių metų žiemą skaitytojams pristatant šį dokumentą buvo pacituotos komunikato išvados, kurias būtina pakartoti: „Patiriamų klimato kaitos padarinių nebūtų išvengta net ir nebeišmetant jokių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD). Net jei pasaulinės ir europinės pastangos sumažinti ŠESD būtų veiksmingos, jis bus juntamas dešimtmečius. Bendrai visuotinio atšilimo tendencijai menką poveikį turi net ir, pavyzdžiui, dėl 2008 metų finansų krizės arba su COVID-19 pandemija susijusių ekonominių sutrikimų laikinai drastiškai sumažėjęs išmetamų ŠESD kiekis. Dėl svarbių tarptautinių įsipareigojimų neutralizuoti poveikį klimatui didėja tikimybė, kad bus įgyvendintas geriausias scenarijus, tačiau net ir tokiu atveju vis tiek reikėtų didelių prisitaikymo pastangų.“
Akivaizdu, kad laiko prisitaikyti prie klimato kaitos nėra. Tai daryti reikia čia ir dabar, vietoje blaškymosi pasirenkant priemones klimato kaitai mažinti. Spartus agrarinių technologijų keitimas (pvz., 2020 metų pranešime paminėtas tikslusis ūkininkavimas) yra vienas iš daugelio žemės ūkyje taikomų metodų, gerinančių šakos prisitaikymą prie klimato kaitos. Tačiau prisitaikymo prie klimato kaitos strategijai paminėti EK pirmininkės kalboje vietos neatsirado, kaip ir tvaraus ūkininkavimo temai…
Ar tikrai reikalingas kiekvienas?
Panašu, kad artimiausiu metu EK vėl turės galimybę praktikoje pademonstruoti, kiek gyvenimiškos ir kiek deklaratyvios yra pranešimo apie padėtį ES 2021 metais nuostatos. Grupė Lietuvos jaunuolių yra pateikę peticiją EP, kurioje jie nurodo, jog bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) nepakankamai prisideda įgyvendinant Europos Tarybos patvirtintus jaunimo pritraukimo dirbti kaimo vietovėse tikslus. Be to, jie jaučiasi diskriminuojami BŽŪP priemonių, kurios ignoruoja žemės ūkiu užsiimančius, ne savarankiškai dirbančius, o samdomus jaunus, žemės ūkio mokslus baigusius specialistus. EP Peticijų komitetas turėtų paprašyti EK parengti atsakymus į peticijoje keliamus reikalavimus.
Kokie jie bus šių metų EK pirmininkės pranešimo kontekste? Pranešime EK pirmininkė ėmėsi iniciatyvos siūlyti 2022-uosius paskelbti Europos jaunimo metais. Nors vilčių nėra daug, nes BŽŪP strateginio plano nuostatos formuojamos jau šiandien, lieka tik tikėtis, kad jaunimui skirta iniciatyva nebus pamiršta ir jaunųjų specialistų peticija bus objektyviai išnagrinėta artimiausiu metu.
Eimantas PRANAUSKAS
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas