Kiek dar reikės atlikti tyrimų dėl Strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ poveikio, kad prasidėtų tikros diskusijos Briuselyje? ("COPA-COGECA" spaudos pranešimas, papildyta LŽŪBA gen. direktoriaus pavaduotojo E. Pranausko komentaru)

Spaudos pranešimas

Šią savaitę buvo atliktas naujas tyrimas apie galimas Strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ (F2F)  įgyvendinimo pasekmes“ (F2F), kurį paskelbė Kylio universitetas (Vokietija). Dar viena ataskaita patvirtino didžiulius Komisijos pavyzdinės strategijos padarinius ES maisto gamybai, ūkiams ir kaimo vietovių sanglaudai. Kaip ir JRC techninė ataskaita, diskretiškai publikuota vasaros viduryje, naujasis tyrimas taip pat pabrėžia didžiulį anglies nuotėkį, galintį susidaryti dėl į rezultatą nukreipto F2F metodo, dėl kurio autoriai teigia, kad „F2F strategija nėra veiksminga kovai su klimato kaita!“

Praėjus daugiau nei metams po to, kai Komisija paskelbė F2F, vis dar nėra atliktos oficialios strategijos analizės ir tai skaitina įvairius universitetus ir suinteresuotąsias šalis imtis galimo jo poveikio įvertinimo. Pastarosiomis savaitėmis daugėja tyrimų, tvirtinančių panašias tendencijas, kurios turėtų kelti susirūpinimą žemdirbių bendruomenės gretose.

Dėl gamybos šioje naujoje ataskaitoje, kaip ir visuose tyrimuose, daroma išvada, kad F2F strategijos įgyvendinimas sukels didelį gamybos susitraukimą. Autorių nuomone, mažėjimas svyruotų ES: nuo -20% jautienos, -6,3% pieno, -21,4% ir -20% javų ir aliejinių augalų sektoriuose, atitinkamai. Kaip ir visose ankstesnėse analizėse, autoriai prognozuoja ženklų kainų šuolį. Stipriausias poveikis kainoms bus pastebimas jautienai -  +58%, kiaulienai -  +48%, žaliaviniam pienui - apie +36%. Augalininkystėje kainų augimas svyruos nuo +15% vaisių ir daržovių, +18% aliejinių augalų ir +12,5% javų sektoriuose. Dėl prekybos Kristiano Albrechto universiteto išvada taip pat yra visiškai aiški: įgyvendinus visas F2F priemones tuo pat metu, „ES neto grūdų ir jautienos eksporto pozicija apsiverstų ir taptų neto importu.“

Kaip ir JRC  tyrime, naujoje ataskaitoje prognozuojamas ŠESD emisijų sumažinimas žemės ūkyje siektų 29%. Tačiau autoriai daro išvadą,  kad strategija nebus veiksminga klimato požiūriu. Viena vertus, jų nuomone, strategija sumažins CO2 sukaupimą ES LULUCF sektoriuje 50 mln.t CO2 ekvivalentų, tuo tarpu dėl gamybos perkėlimo  į trečiąsias šalis, emisijos padidėtų 54,3 mln. t. CO2 ekvivalentų. Šie kartu veikiantys mechanizmai neutralizuotų tikėtiną ES strategijos poveikį, efektyviai mažinant emisijas žemės ūkyje.

Tyrėjų išvados turėtų būti „žadintuvo skambutis“ Europos politikos formuotojams. „Pati F2F strategija visiškai neatitinka nuoseklios žemės ūkio politikos strategijos. Atskiros  F2F priemonės labiau primena konkrečius gamybos apribojimus, kurie netampa  nuoseklia žemės ūkio politikos sistema, skirta veiksmingai  ir efektyviai įgyvendinti Žaliojo kurso tikslus žemės ūkyje“.

Šis tyrimas, kaip ir ankstesni, turi tam tikrų apribojimų, nes F2F strategijos poveikis yra daugiapusiškas ir skaitlingas, todėl jį sunku įvertinti  viena modeliavimo priemone. Tačiau kyla klausimas,  kodėl šie modeliai nebuvo tobulinami prieš paskelbiant kiekybinius tikslus? Kodėl Komisija vis dar neatliko šios strategijos poveikio vertinimo, kad būtų galima diskutuoti dėl konkrečių sprendimų? Kodėl Europos Parlamentas ruošiasi balsuoti plenariniame posėdyje dėl dar griežtesnių strategijos priemonių, net neįvertinus papildomo poveikio?

Reaguodama į naujo tyrimo rezultatus, COPA prezidentė Christiane Lambert pareiškė: „ES žemdirbių bendruomenė yra pasiruošusi būtiniems pokyčiams, iniciatyvos visur plečiasi vietiniu ir pasauliniu mastu. Tačiau dabar susiduriame su realia problema dėl metodo, kuriuo F2F stumiama Briuselyje. Europos Komisija ar Europos Parlamentas negali ignoruoti tų publikacijų ir sukeliamų socialinių, ekonominių bei aplinkos pasekmių. Mes negalime priimti F2F į antigamybinius tikslus orientuotuo požiūrio. Šią savaitę mus labai nustebino tai, kad žemės ūkis buvo net nepaminėtas kalboje dėl padėties Sąjungoje 2021. Komisija turi pradėti tikrą dialogą su žemdirbių bendruomenėmis, dirbti su konkrečiais sprendimais, jei tikimės rasti bendrų sprendimų dėl anglies dioksido emisijų, maisto nepriklausomybės ir teisingo pastangų paskirstymo klausimais.“