Kaip suvaldyti sprogusį daugiamečių žolynų plotų burbulą? (straipsnis portale ukininkopatarejas.lt)

Bene prieš mėnesį Lietuvoje pratrūko negydomas, seniai brendęs suartų daugiamečių pievų ir ganyklų pūlinys. Dar iki šių metų pabaigos žemdirbiai, atsisakę daugiamečių žolynų, gaus pranešimus, jog privalo juos atkurti.

Auganti grėsmė

Pirmiausia ir skaudžiausiai tai smogs jauniesiems ūkininkams, atvers vartus galimiems jų bankrotams. Nors ir seniau ūkininkaujantiems taip pat bus nelengva prisitaikyti ir suprasti, kodėl reikia laikyti pievas, kuriose jau niekada nebesiganys gyvuliai. Ir dar daryti tai už atlygį, menkiausią visoje Europos Sąjungoje (ES).

Nors reikalavimas pristatomas kaip neginčijamas, kritiškai mąstantiems ir ne vienerius metus draugaujantiems su ES teisės aktais kyla aibė klausimų dėl reglamentinių nuostatų. Kokia yra Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pozicija, paaiškės netrukus. Tačiau reikia pripažinti, kad ji yra sudėtinga: šachmatininkų terminais kalbant, žaisti teks „žaibo“ partiją, o paruoštukai ir namų darbai vargu, ar yra parengti. Visgi neverta skubėti nuleisti rankų.

Verta prisiminti Stojimo aktą

Daugiamečių žolynų paminėjimas Stojimo akte nustatytų įsipareigojimų kontekste vertas dėmesio, nes patraukia grandinėlę kitų, nemažiau aktualių problemų. Grįžus prie stojimo procedūros ištakų, būtų „atšviežintas“ nacionalinių vokų skaičiavimo formulių, pritaikytų po įstojimo, pagrįstumas, nupūstos dulkės ir nuo šios seniai visų užmirštos nuostatos: „(8) Siekiant išlaikyti derybų rezultatus, iškyla ypatingas poreikis padaryti būtinas adaptacijas, kad būtų užtikrinta, jog Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 kompleksinio paramos susiejimo nuostatose išdėstyti teisės aktais nustatomi valdymo reikalavimai nebūtų privalomi naujosioms valstybėms narėms, kurios taiko vienkartinės išmokos už plotą schemą.“

Vienodi visoms valstybėms narėms keliami valdymo reikalavimai Lietuvoje, kaip ir Latvijoje bei Estijoje, kompensuojami mažiausia ES bazine išmoka, kaip ir žalinimo reikalavimų, kurių vienas – daugiamečių žolynų išlaikymas, atveju – mažiausia žalinimo išmoka.

Ką daryti?

Priminti tai ES institucijoms, kartu su labai nepatogia, rekordinį laiką vilkinama 59 tūkst. Lietuvos piliečių pasirašyta ir dar 2018 m. Europos Parlamentui įteikta peticija dėl išmokų sulyginimo.

Kas yra daugiamečiai žolynai?

Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente 1307/2013 4 str. (1) pateikiamas toks apibrėžimas:

h) daugiametis žolynas ir daugiametė ganykla (bendrai vadinami daugiamečiais žolynais) – žemė, kurioje natūraliai auga (t. y. nesėjama) arba specialiai auginama (t. y. pasėta) žolė ar kiti žoliniai pašarai ir kuri penkerius metus ar ilgiau nebuvo įtraukta į valdos sėjomainą (anglų kalba, crop rotation), taip pat, kai taip nusprendžia valstybės narės, kuri penkerius metus ar ilgiau nebuvo ariama; joje gali augti ir kitos augalų rūšys, pavyzdžiui, krūmokšniai ir (arba) medžiai, kurie gali būti panaudoti ganymui, ir, kai taip nusprendžia valstybės narės, kitos augalų rūšys, kaip antai krūmokšniai ir (arba) medžiai, kurie gali būti panaudoti gyvūnams šerti, jeigu joje ir toliau vyrauja žolė ir kiti žoliniai pašarai. Valstybės narės taip pat gali nuspręsti, kad daugiamečiu žolynu būtų laikoma:

i) žemė, kurią galima panaudoti ganymui ir kurios atžvilgiu laikomasi nusistovėjusios vietos praktikos, kai žolė ir kiti žoliniai pašarai ganyklų plotuose tradiciškai nevyrauja, ir (arba)

 ii) žemė, kurią galima panaudoti ganymui, kai žolė ir kiti žoliniai pašarai ganyklų plotuose nevyrauja arba neauga.“

Pirmiausia tenka nukrypti į šalį, teigiant, kad sąvoka „crop rotation“ lietuviškoje Reglamento 1307/2013 apibrėžimo versijoje interpretuojama kaip „sėjomaina“, teisingiau turėtų būti verčiama kaip „žemės ūkio kultūrų kaita“. Reikia pripažinti, kad net ir Europos Teisingumo Teismo (ETT) dokumentuose šis žodžių junginys taip pat yra verčiamas kaip sėjomaina, tačiau vargu, ar galima visiškai pasikliauti šios institucijos vertėjų kompetencija, nes, tokiu atveju, Reglamente 834/2007 naudojamam žodžių junginiui „multiannual crop rotation“ atitikmuo būtų „daugiametė kultūrų kaita“. O agronominiu požiūriu tai ir yra „tikroji“ sėjomaina.

Laisvo žemės ūkio sąvokų interpretavimo kontekste reiktų pacituoti ir seniai išaiškinimo laukiantį „Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse“ pateiktą apibrėžimą:

3.9. Ganykla arba pieva (toliau – pieva) – užsėtas daugiametėmis žolėmis arba natūralus žemės plotas, įskaitant daugiametes ganyklas arba pievas, kuris naudojamas gyvuliams ganyti, žolei ar žolės produkcijai gauti ir kuriame dažniau nei kas 5 metai taikoma sėjomaina.“

Grįžtant prie Reglamente 1307/2013 pateikto daugiamečių žolynų apibrėžimo, būtina pabrėžti, kad jame nustatomi ne vienas, bet du privalomi juos apibūdinantys požymiai, jeigu valstybė narė nenustato kitaip: augalijos rūšinė sudėtis ir jų plotų atskyrimas tam tikrą laiką nuo kultūrų kaitos (sėjomainos). Dabartinio laikotarpio bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) žalinimo reikalavimuose yra nustatyta prievolė laikytis tik pasėlių diversifikavimo, o ne kultūrų kaitos (sėjomainos) reikalavimų. Pasėlių kaita (sėjomaina) pagal Reglamento 1307/2013 IX priedą galėjo būti numatyta kaip ekvivalentinė žalinimo praktika, tačiau Lietuva šia galimybe nepasinaudojo.

Ką daryti?

Jeigu nacionaliniai teisės aktai nenumato griežtesnių negu nustatyta Reglamente reikalavimų, teikiant nurodymą atstatyti daugiamečių žolynų plotą nepakaks atsižvelgti tik į juose deklaruojamų kultūrų rūšį. Nacionalinė mokėjimo agentūra privalės pateikti įrodymus, jog šie plotai nėra / nebuvo įtraukti į valdos augalų kaitą (sėjomainą). Tais atvejais, kai žemės nuosavybės registro dokumentuose įrašyta jos paskirtis – ariama žemė, skirta žemės ūkio veiklai, įrodinėti bus sudėtinga, ypač todėl, kad nebūtų peržengtos savininko teisės laisvai disponuoti savo turtu. Tuo labiau, kad augalų kaita (sėjomaina) Reglamente 1307/2013 nėra apibrėžta.

Jeigu nacionaliniai aktai nustato griežtesnius negu ES reikalavimus, tereikia juos pakeisti pagal Reglamento reikalavimus.

Bet kuriuo atveju, atitinkamai turi būti perskaičiuoti referenciniai daugiamečių žolynų plotai, su kuriais lyginami einamųjų metų plotai, eliminuojant pagal registro įrašus buvusius ariamoje žemėje, t. y. galimai įtrauktus į valdos augalų kaitą (sėjomainoje), ir apie tai informuoti Europos Komisiją.

Lietuva neišgirdo, kokia yra daugiamečių žolynų paskirtis?

Apie daugiamečius žolynus buvo rašyta „Ūkininko patarėjo“ vasario mėn. publikacijoje „ES Teisingumo Teismas žodį tarė, tik ar jį girdi Lietuva?“. Tik tuomet daugiamečių žolynų problemos dar niekas nekėlė. Ir Lietuva tada neišgirdo… Praėjo 9 mėnesiai.

Logiška manyti, jog po ETT išvadų, daugiamečių pievų apibrėžimas Reglamente 1307/2013 turėjo būti susietas su faktiniu jų naudojimu, pvz., gyvulininkystėje. Keista, bet po minėto ETT sprendimo Reglamento 1307/2013 daugiamečių žolynų apibrėžimas nebuvo koreguotas, nors minėtoje byloje jis taip pat cituojamas.

Ką daryti?

Problema turėjo būti keliama svarstant žemės ūkio ministrų taryboje derybines pozicijas dėl BŽŪP 2023–2027 metų, pvz., Sąlygiškumo (vadinamų GAAB) reikalavimų. Be abejo, teikiant pastabas ir pasiūlymus teisės akto nuostatų derinimo stadijoje, tai būtų buvęs paprastesnis kelias.

Dabar Lietuva gali imtis iniciatyvos, nacionaliniuose aktuose pakeisdama daugiamečių žolynų apibrėžimą ir suderindama jį su ETT įžvalgomis, t. y. susiedama juos su paskirtimi – ganomų gyvulių skaičiumi, atitinkamai perskaičiuodama referencinius plotus ir laukdama, kol Europos Komisija dėl to, galimai, kreipsis į ETT.

Tačiau reikia būti budriems ir neužlipti antrą kartą ant to paties grėblio – pakoreguotame nacionaliniame daugiamečių žolynų apibrėžime negalima naudoti formuluotės, „kad žolynai gali būti naudojami …“, kuri paprastai taikoma geros agrarinės aplinkosaugos būklės palaikymo reikalavimams, atsietiems nuo žemės ūkio produkcijos gamybos. Tai, be abejo, būtų nesusipratimas, gyvulininkystės šakos traukimuisi Lietuvoje įgijus negrįžtamą pobūdį. Priešingu atveju, kiekviena šeimininkė, dengdama pietų stalą, taip pat turėtų padėti papildomą lėkštę galintiems apsilankyti marsiečiams…

Kaip buvo valdomi daugiamečių žolynų plotų pokyčiai?

Savaime suprantama, kad paprasčiausias šios problemos, kaip ir daugelio kitų, sprendimo būdas – perkelti atsakomybę už suartus žolynus ant žemdirbių pečių. Tačiau ar toks požiūris atitinka reglamentines nuostatas?

Reglamento 1307/2013 45 str. (2) nurodoma, jog valstybės narės užtikrina, kad daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis nesumažėtų daugiau kaip 5 proc., palyginti su referenciniu. Turbūt patogu, stebint dramatiškai blogėjančią padėtį gyvulininkystės sektoriuje, manyti, kad besidarbuojančio valstybinėje institucijoje pareigūno funkcijos apsiriboja tik skaičiavimu, kaip Lietuvoje žolynų / naudmenų santykis artėja prie grėsmingos ribos. Tačiau ir šis stebėjimas neatrodo itin operatyvus – kaip tada reikia vertinti ŽŪM planus tik dabar „sukurti ir internetiniame puslapyje paskelbti žemėlapį, kuriame būtų matomi suarti pievų plotai, taip pat planuojama įtraukti leistinas lauko įbraižymo paklaidas“?

Reglamente nurodomas „užtikrinimas“ turi gerokai platesnę reikšmę. Tuo galima įsitikinti paskaičius atitinkamą ankstesnio Reglamento 73/2009 6 str. (2) dalį, kurioje nurodoma: „Vis dėlto valstybė narė tinkamai pagrįstomis aplinkybėms gali nukrypti nuo pirmos pastraipos (daugiamečių ganyklų išlaikymo – aut. past.), jei ji imasi veiksmų, kad labai nesumažėtų bendras jos daugiamečių ganyklų plotas. Taigi, pagal Reglamentą valstybė narė visgi yra atsakinga už daugiamečių žolynų plotų stabilumo išlaikymą.

Tokiais veiksmais galėjo tapti „Nacionalinės 2014–2020 metų gyvulininkystės sektoriaus plėtros programos“ įgyvendinimas, pagal kurią mėsinių ir pieninių galvijų skaičius 2020 m. turėjo išaugti 15 proc., kiaulių – 20 proc. Tačiau išsamios jos įgyvendinimo analizės matyti neteko.

Ką daryti?

Reikia pagaliau pripažinti, kad žemės ūkio šakos valdymas nėra Briuselio teisės aktų nuostatų perpasakojimas pažodžiui. Jie turi būti adaptuojami bei transformuojami Lietuvos sąlygomis. Ir, kas ypač svarbu, efektyviam valdymui yra būtinas grįžtamasis ryšys ir realios informacijos komunikavimas ES institucijoms. Todėl ŽŪM komanda turi būti formuojama iš žemės ūkio išsilavinimą ir kompetencijas šioje srityje turinčių specialistų.

Perfrazuojant rugsėjį pasakytus Europos Komisijos Pirmininkės Ursulos von der Leyen žodžius, Lietuvos žemės ūkiui ir kaimui reikalingas kiekvienas jaunuolis, kiekvienas žemės ūkio produkcijos gamyba užsiimantis žemdirbys. ŽŪM pareiga –
tai užtikrinti.

2021-11-17

Eimantas PRANAUSKAS

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas


Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija

Tilto g. 35-6, 01101 Vilnius

Tel. +37052122248
El. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

A/S LT334010042400033443
Luminor bankas, Banko kodas 40100

Visos teisės saugomos LŽŪBA © 2020