Karo fone – raginimas rūpintis duonos auginimu (straipsnis portale manoukis.lt)
Vilnius. Parlamentinis Kaimo reikalų komitetas pirmajame pavasario sesijos posėdyje ragino visus įvertinti dėl karo Ukrainoje susiklosčiusią padėtį, susitelkti, o Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) – skatinti gamybą.
Nuotoliniame posėdyje žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis pristatė šių metų pasėlių deklaravimo naujoves bei priminė, kad bent jau šiemet ūkininkams suartų pievų atstatyti nereikės – derybos su Europos Komisija (EK) buvo sėkmingos.
Vis dėlto jis teigė, kad pievų klausimas išlieka „labai opus ir 5 proc. riba negali sumažėti“. Viceministro teigimu, jei EK dėl daugiamečių pievų nedarys pakeitimų (ko labai tikimasi), tai po šių ar kitų metų deklaravimo suartų pievų atkūrimo klausimas vėl taps aktualus.
Į tai sureagavęs parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis paragino svarstyti, kaip užauginti užtektinai maisto.
„Gal negąsdinkime žmonių – išlįs, neišlįs?.. Labai daug pievų ir neužsėtų laukų yra Ukrainoje, gal mes jos plotais galėsime kompensuoti Lietuvos plotus?.. Geriau Lietuvoje sėkime, auginkime duoną, nes jos gali pritrūkti“, – sakė V. Pranckietis.
Dėl daugiamečių pievų plotų skaičiavimo metodikos pasisakęs Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas teigė, kad, tikėtina, jog Lietuva pati sau prisikuria problemų vien dėl to, jog neteisingai apsibrėžia, kas yra daugiametės pievos.
Vėliau jam raštu pakomentavusi ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė teigė, kad klausimui reikalinga platesnė analizė ir šiuo metu neaišku, ar E. Pranausko siūlymas pagerintų situaciją.
Kalbėdamas apie šiemet laukiančius pokyčius E. Giedraitis teigė, kad, atsižvelgus į EK įspėjimus, šiemet išplėstas ir paukščių apsaugos plotas. „Daugiau nei 100 tūkst. ha, bet tai yra tik daugiametės pievos, ariamoji žemė nepatenka. Nedidelė naujiena, tikimės, kad tai nesukels papildomų sunkumų“, – sakė žemės ūkio viceministras.
Komentuodamas tokius pokyčius V. Pranckietis siūlė iškart pagalvoti, kaip tai bus kompensuojama žemdirbiams, ir priminė, kad Švedijos miškininkai bei ūkininkai laimėjo teismus prieš plėtrą, tad prieš darant tokius žingsnius reikėtų labai gerai pasvarstyti ir atsižvelgti į tą žemę dirbančių žmonių interesus.
Parlamentinio komiteto pirmininkas dar kartą ragino susikoncentruoti į šiandienos aktualijas ir visų pirma galvoti apie tai, kaip užsiauginti užtektinai maisto.
„Kalbame apie taisykles, pievas ir visa kita, bet jau pradėkime kalbėti apie Europos Sąjungoje (ES) aptarinėjamus klausimus – gali būti, kad ES nebus iš kur nupirkti 30 proc. grūdų.
Neapsiribokime vien taisyklių kūrimu, kurios skirtos ne gamybai. Priešingai – kurkime tokias taisykles, kurios gamybą skatintų. Kad tęstume ne pasaulio gelbėjimo, o žmonių gelbėjimo misiją nuo bado.
Jungtinių Tautų organizacijos vadovas irgi sako, kad pasauliui gresia badas, o mes žemdirbiams vis kalbame apie naujas taisykles, trąšų mažinimą“, – kalbėjo V. Pranckietis pridurdamas, kad trąšas ir taip apribos tiek kainos, tiek gamyba.
Komiteto posėdyje taip pat atkreiptas dėmesys į šiuo metu vyraujančius orus ir itin palankias sąlygas laukus tręšti mėšlu bei srutomis, tačiau tai reglamentuojantys teisės aktai tai daryti dar draudžia.
ŽŪM paraginta ne prisirišti prie konkrečios datos, o atsižvelgti į meteorologines sąlygas.
Autorius: Asta Laukaitienė