Po metinėje Asociacijos konferencijoje išklausytų temų ne vienam galėjo kilti klausimas – kuria gi kryptimi eis ES BŽŪP ne tik 2023-2027 m., bet ir vėliau. Kaip planuoti savo veiklą? Galbūt čia rasite atsakymą.
Europos Komisija paskelbė spaudos pranešimą (lietuvių kalba dar nėra), kuriame džiaugiamasi patvirtintais 28 Valstybių narių Strateginiais planais.
https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_22_7639
Įvadinė pastraipa tokia:
„Europos Komisijai patvirtinus visus 28 Strateginius planus (po vieną kiekvienai ES šaliai ir du – Belgijai), pradedama įgyvendinti nauja Bendroji žemės ūkio politika, kuri numatyta 2023 m. sausio 1 d.
264 milijardai eurų ES finansavimo padės Europos ūkininkams pereiti prie tvaraus ir atsparaus žemės ūkio sektoriaus ir padės išsaugoti kaimo vietovių gyvybingumą ir įvairovę.
Dėl bendro finansavimo ir papildomo nacionalinio finansavimo (kurio Žemės ūkio ministerija atsisakė nuo 2023 m., LŽŪBA pastaba) bendras ūkininkams ir kaimo bendruomenėms skirtas valstybės biudžetas 2023–2027 m. sieks 307 mlrd.
Kitoms programoms, patenkančioms į BŽŪP kompetenciją, bet neįeinančioms į BŽŪP strateginius planus, pavyzdžiui, POSEI programai atokiausiems regionams, ES mokyklų programai, skatinimo programoms, bus skiriamas papildomas 6 mlrd. EUR ES finansavimas."
Toliau Spaudos pranešime pateikiami trys svarbiausi būsimosios BŽŪP akcentai:
- Teisingesnė BŽŪP
(Perskirstymo išmoka, parama smulkiems ir vidutiniams ūkiams, 25 proc. išaugusi baltyminių augalų, kurie mažins priklausomybę nuo trąšų importo, parama.
- Žalesnė BŽŪP
(32 % visų BŽŪP lėšų (ES ir bendras finansavimas) bus skirti klimatui, vandeniui, dirvožemiui, orui, biologinei įvairovei ir gyvūnų gerovei užtikrinti bei veikloms, kurios viršija privalomus reikalavimus, skatinti.)
- Socialesnė BŽŪP
(Parama jauniesiems ūkininkams, socialinis sąlygiškumas (apie kurį užsiminta paskutinę konferencijos dieną), LEADER.
Aprūpinimo maistu saugumui, žemės ūkio ekonominiam indėliui deramos vietos neatsirado.
Žinant dabartinę situaciją...
O IR SUTARTIES DĖL EUROPOS SĄJUNGOS VEIKIMO 39 str. NIEKAS NEATŠAUKĖ.
Pacituosime.
9 straipsnis
(EB sutarties ex 33 straipsnis)
- Bendros žemės ūkio politikos tikslai yra šie:
a) didinti žemės ūkio našumą skatinant technikos pažangą bei užtikrinant racionalią žemės ūkio gamybos plėtotę ir kuo geresnį gamybos veiksnių, ypač darbo jėgos, panaudojimą;
b) tokiu būdu užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį, ypač didinant žemės ūkyje dirbančių asmenų asmenines pajamas;
c) stabilizuoti rinkas;
d) garantuoti pakankamą tiekimą;
e) užtikrinti vartotojams priimtinas tiekiamos produkcijos kainas.
- Kuriant bendrą žemės ūkio politiką ir numatant konkrečius jos įgyvendinimo būdus, atsižvelgiama į:
a) žemės ūkio veiklos savitumą, kuris priklauso nuo žemės ūkio socialinės struktūros ir nuo struktūrinių bei gamtinių įvairių žemės ūkio regionų skirtumų;
b) tai, kad atitinkami pokyčiai turi vykti palaipsniui;
c) tai, kad žemės ūkis valstybėse narėse yra glaudžiai susijęs su visa ekonomika.
Kokių BŽŪP akcentų galima tikėtis 2023 ir paskesniais metais? Geriau nebus! Ypač jei tikrieji žemės ūkio produkcijos gamintojai ir toliau duosis skaldomi, o žemdirbių vardu šnekės nupirkti asmenys.
Pridedame kai kurių diskusijos „Kaip pasieksime proveržį?" (kai Lietuva pagal gaminamą bendrąją žemės ūkio produkciją 1 ha ES kontekste nuolat paskutinėje vietoje – 964 Eur/ha) (žemės ūkio įmonės – 2,2 karto daugiau ir yra prie ES vidurkio) pranešėjų skaitytų temų santraukas. Ministrai, nors ir buvo jų prašyta, savo išvadų nepateikė.
Asociacijos komentaras pristatant temą čia
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas čia
Dr. Jonas Čaplikas čia
Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Zita Varanavičienė čia
Prof. Kazimieras Lukauskas čia
Prof. Rimantas Rudzkis čia
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos informacija