Konferencija, vėliau – suvažiavimas arba protesto akcijos (straipsnis ukininkopatarejas.lt)

Darbai skubūs ir būtini

Pirmą sykį šiemet susirinkusi LŽŪT užvakar apsvarstė ne vieną ūkininkų bendruomenei aktualų  klausimą ir priėmė svarbių sprendimų. Tarybos posėdžiui pirmininkavo Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos tarybos pirmininkas, naujasis LŽŪT pirmininkas Virgilijus Urbonavičius, pernai gruodį pakeitęs ankstesniąją pirmininkę Danutę Karalevičienę.

Beveik iškart tarp tarybos narių užvirė diskusija apie pieno ūkių vystymąsi Lietuvoje ir Europoje, strateginio plano įtaką. „Pirmas mūsų klausimas, kad ir kas ką kalbėtų, turėtų būti apie mūsų išmokas. Kur jos? Mūsų išmokos – mažiausios. Visiems naujiems reikalavimams turi atsirasti ir nauji pinigai“, – teigė tarybos narys, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) pirmininkas Jonas Vilionis, pridūręs, kad priešingu atveju, nesant tinkamo finansavimo, greitai ūkiai nusiris keliolika metų atgal, į 2007-uosius. Trauksis ir žemės ūkio gamyba, mažės ūkininkų pajamos.

J. Vilionis sakė, kad Lietuvoje pieno supirkimo kainos mažėja nuo pernai rugsėjo ir nesiruošia stoti. Kai kurie pieno gamintojai už kilogramą pieno gauna net 14 ct mažiau. Tik pieno produktų pardavimo kainos prekybos centruose kyla. „Mūsų rimtų pieno ūkių – gal kokių 40, o didžiųjų prekybos centrų  – kokie 600, kelissyk daugiau negu Vokietijoje“, – akcentavo LPGA pirmininkas.

LŽŪT posėdyje ne kartą diskutuota ir apie iššūkius, susijusius su žaliuoju kursu, ne visada žemdirbiams draugišką strateginį planą. „Iš pradžių girdėjome pažadus žaliąjį kursą finansuoti valdiškais pinigais, bet dabar visi „žalieji“ dalykai užkrauti ant mūsų sprando. Nuo krizės kenčia visi žemės ūkio sektoriaus dalyviai, tik gal nevienodai“, – sakė LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius, klausdamas, kaip šioje situacijoje reikėtų elgtis. Problemos aiškios, bet nėra strategijos, kaip jas spręsti. LŽŪT turėtų dirbti kaip komanda. Posėdyje LŪS pirmininkas teigė, kad nedraugiška Lietuvos žemės ūkio politika formuojama nuo viršaus – Prezidento, Vyriausybės. Todėl, R. Juknevičiaus teigimu, būtina išspręsti klausimą, kaip LŽŪT galėtų pakeisti žemės ūkio politiką.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis priminė pavyzdį, kai Prezidentas sureagavo į dviejų jaunųjų ūkininkų nusiskundimus, bet į asociacijos raštą net neatsakė. „Apskritai svarbiems klausimams suskaičiuoti pirštų užlenkti nebeužtektų“, – pridūrė jis.

Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas, teigė, kad didžiausias šalies ūkininkų priešas yra neigiama viešoji nuomonė: „Kol mes tokios nuomonės nepakeisime, jokie streikai, jokios akcijos, srutų laistymai ir pan. mums nepagelbės.“  

Siūlymas dėl daugiamečių pievų atkūrimo kreiptis į Europos komisarą pritarimo nesulaukė. Šis klausimas, daugumos nuomone, nacionalinio lygmens, sprendžiamas vietoje. Tačiau siūlymas surengti konferenciją buvo priimtas rimtai. Kaip vėliau paaiškėjo, konferencija bus surengta kuo skubiau. Tik renginys bus ne vienu aktualiu klausimu, o kur kas platesnis, išsamesnis.

Konferencijoje norėtų matyti visas sektoriaus grandis

Konferencijos koordinatoriumi LŽŪT paskyrė konferencijos idėją iškėlusį LŪS pirmininko pavaduotoją, Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininką Igną Hofmaną. Prie konferencijos organizavimo prisidės visos asociacijos narės. 

Konferencija turėtų būti surengta  kaip įmanoma greičiau. Renginyje, pasak I. Hofmano, rengėjai norėtų matyti visas grandis: nuo žaliavos gamintojų, žemdirbių iki perdirbėjų, pardavėjų ir Vyriausybės atstovų. Idealiausias variantas būtų, jei į konferenciją atvyktų ir premjerė. „Iš pradžių siūliau konferenciją pieno klausimais, tačiau LŽŪT nariai norėjo platesnio renginio, diskusijų, sprendimų“, –„Ūkininko patarėjui“ pažymėjo pašnekovas.

Vienas iš LŽŪT posėdyje nagrinėtų klausimų – ūkininkų suvažiavimas. Dėl suvažiavimo svarbos, būtinumo, organizavimo laiko išsakyta ištisa nuomonių puokštė, iš karto užvirė diskusija. Nors iš pradžių niekas iš tarybos narių neprieštaravo rengti suvažiavimą, vėliau pasigirdo nuomonių, kad tokio renginio gal ir nereikėtų. Tarybos nariai svarstė, kas po suvažiavimo pasikeis, ar rezoliucija su daugybe punktų gali atnešti apčiuopiamos naudos?

Po posėdžio LŪS pirmininkas R. Juknevičius teigė, kad visuotinis ūkininkų suvažiavimas, taip jau įprasta, yra diskusijų objektas. Girdėti  abejonių, kad suvažiavimas nėra geriausia priemonė siekiant greito Lietuvos ūkininkų situacijos pagerėjimo.

„Visuomet svarstoma: galbūt praverstų kur kas radikalesnės priemonės, bet yra ir priešingų siūlymų, pavyzdžiui, imtis įtikinėjimų, tikslų siekti diskusijų keliu. Suvažiavimas yra nuosaiki priemonė, ne tokia, kaip radikalūs streikai. Visos organizacijos, atstovaujančios žemdirbiams, siekia kuo geriausių ir greičiausių rezultatų“, – sakė R. Juknevičius.

Kadangi LŽŪT posėdyje nutarta kuo skubiau organizuoti konferenciją, suvažiavimo data buvo nukelta vėlesniam laikui. Tačiau mitingas ar panaši akcija gali įvykti ir labai greitai, jei spontaniškai susiklostytų tam palanki situacija. Pavyzdžiui, jei ūkininkai nematytų jokių teigiamų poslinkių sprendžiant jiems labai svarbius klausimus arba iš viso nereaguojant, nesprendžiant susikaupusių problemų. Kraštutinių nuotaikų gali atsirasti jau netrukus, pavasarį nesėkmingai prasidėjus pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimui.

Temperatūra ūkininkų bendruomenėje jau pakilo į Žemės ūkio duomenų centrą sujungus Žemės ūkio ministerijai pavaldžias tris viešąsias įstaigas – Valstybės žemės fondą, Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centrą, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą. Taip pat benzino į ugnį įpylė gyvulių produktyvumo kontrolės sistemos užbuksavimas. 

Pasak LŪS pirmininko, jei valdžia dalykiškiau kalbėtųsi su žemdirbių bendruomene, radikalaus protesto būdo būtų galima ir išvengti, tačiau, ko gero, matant šios dienos aplinkybes, jo išvengti nepavyks. O ir įsisenėjusių problemų greitai neišspręsi.  

ŪP korespondentė Dalia KARPAVIČIENĖ

Autorės nuotrauka