Jonas Sviderskis: „Tai ženklas, kad prasideda rinkiminė kampanija“ (komentaras ukininkopatarejas.lt)
LŠŪS Lietuvos valdžios institucijų prašo „operatyviai spręsti žemės ūkio paskirties žemės (valstybinės ir privačios) įsigijimo klausimą, spręsti Tiesioginių išmokų bazinės dalies ribojimo klausimą – numatyti 60 tūkst. Eurų tiesioginių išmokų ribą ir užtikrinti paramą specializuotai kooperacijai žemės ir miškų ūkyje, sudaryti patrauklias sąlygas produkcijos realizavimo kooperatyvams ir gamintojų organizacijoms vystyti, sukurti kooperacijos skatinimo ir jos realaus įgyvendinimo įrankius“ (citata iš ŽŪR). Žiniasklaidos kanalais pagarsintas tokį kreipimąsi esą pagrindžiantis teiginys, kad nuo įstojimo į ES Lietuvoje žemdirbių sumažėjo 58 proc., o 50 proc. visos ES finansinės paramos atitenka 3 proc. pareiškėjų.
LŽŪBA generalinis direktorius Jonas SVIDERSKIS apie tokią rezoliuciją rėžia tiesiai šviesiai:
„Tai ženklas, kad prasideda rinkiminė kampanija. Ir tai yra vienas iš šios kampanijos elementų. Kai nieko naujo nesugalvoji, paleidi seną plokštelę.
Įmonių ir ūkininkų ūkių susietumą apibrėžia LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymas bei LR smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas. Jie panašiai kaip ES reglamentas, nusakantis susietumą. Taigi procesai reglamentuoti, dirbama jais vadovaujantis.
Priminsiu, kad juridiniai asmenys per 2022 metus įsigijo viso labo tik apie 7,7 tūkst. ha, o iš viso valdo 272 tūkst. ha (kai fiziniai asmenys – 3,2 mln. ha). Tai sudaro tik 7,8 proc. nuo visos, kartu su fiziniais asmenimis valdomos žemės ūkio paskirties žemės.
Tuo pat metu juridiniai asmenys pagamina 1/3 viso Lietuvoje pagaminamos žemės ūkio produkcijos. Reikėtų džiaugtis tokiu efektyviu žemės panaudojimu, o ne pavydėti.
Priminsiu, kad susietumo kontrolę vykdo Nacionalinė žemės tarnyba. Kiek man žinoma, ji tai daro gana principingai ir griežtai.
Tiesioginių išmokų „lubos“ – taip pat jau pabodęs klausimas, šimtus kartų aptartas.
Esmė ne „lubos“, o kad iš tiesioginių išmokų sumos yra išskaičiuojami darbuotojų atlyginimai ir sumokėti mokesčiai. Leidžiama išskaičiuoti ir pinigus, išleistus už samdomus darbus, kuriuos atliko kitos įmonės ūkyje. Pvz., patręšė laukus, pasėjo javus ir pan.
Taigi tiek Lietuvos, tiek Briuselio valdžia skatina mokėti padorius atlyginimus, jų nemokėti vokeliuose. Taip vadinamas socialinis sąlygiškumas įgauna vis didesnį pagreitį. Argi nereikia mokėti padorių atlyginimų ir mokesčių (SODRA, GPM) valstybei? Tai viena iš skatinamųjų priemonių ir gana efektyvi. Ar reikia to atsisakyti?..
Patarčiau A. Svitojui, kaip ŽŪR pirmininkui, užsiimti kooperacija. Tai – esminė Rūmų priedermė. Visame pasaulyje ūkiai stambėja, ten pažanga, skaitmenizacija, precizinis ūkininkavimas. Nesolidu užsiimti populizmu. Dvelkia socializmo principu: iš vieno atimti, kitam atiduoti.
Siūlyčiau ieškoti pinigų, kur jie prarasti. Tai papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos bei susietosios išmokos už pieninius bulius; tai ypač menkos išmokos už pirmąsias melžiamas karves. Visi praras pajamas dėl reikalavimo palikti 3 m ariamos žemės juostas palei griovius, dėl reikalavimo žole apsėti ariamas žemes.“
ŪP komentaras