Š. m. birželio 27 d. įvyko išplėstinis Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumo posėdis
Š. m. birželio 27 d. Pakruojo r. vyko išplėstinis Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumo posėdis.
Be Asociacijos prezidiumo narių, posėdyje dalyvavo žemės ūkio viceministrai Egidijus Giedraitis ir Donatas Dudutis, kiti Žemės ūkio ministerijos specialistai, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Saulius Cironka, Pakruojo r. savivaldybės vicemerė, Pakruojo, Joniškio, Akmenės, Radviliškio žemės ūkio skyrių vedėjai, Šiaulių apskrities Asociacijos narių atstovai.
Posėdyje kalbėta apie pasėlių deklaravimo rezultatus (pranešimą skaitė Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento vyriausiasis patarėjas Artiom Volkov), apie sausrą ir jos padarinių likvidavimą (Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Saulius Cironka papasakojo apie meteorologinių stotelių tinklą ir jų duomenis apdorojančią bei pateikiančią informacinę sistemą IKMIS), apie pieno sektoriaus ateitį.
Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis pristatė melioracijos reikmių finansavimo galimybes ir alternatyvas.
Asociacijos prezidiumas konstatavo, kad žemės ūkio ir maisto ūkio politika nėra pripažinta viena iš svarbių nacionalinį saugumą užtikrinančių Lietuvos vidaus politikos nuostatų, nors atitinkamas įstatymo pakeitimo projektas užregistruotas 2022 m. rugpjūčio 29 d. Susiklosčius šių dienų geopolitinei situacijai, tai ypač aktualu. Ilgalaikė, strateginė žemės ir maisto ūkio reikšmė – gyvybiškai svarbi ir reikšminga įvykus nenumatytoms ekstremaliosioms situacijoms ir kitoms krizėms. Nacionalinio saugumo užtikrinimas per gyventojų aprūpinimą vietoje pagamintais maisto produktais bei jo nepertraukiamas tęstinumas turi tapti valstybės prioritetu. Jis negali būti paliktas likimo valiai ir paremtas vien privačiomis verslo ir piliečių iniciatyvomis.
Atsakingos valstybės institucijos turėtų imtis savalaikių priemonių, parengiant ir derinant su Europos Komisija valstybės pagalbos schemas, ir iš anksto mobilizuoti finansinius resursus galimiems ekstremalių situacijų ir kitų krizių padariniams sušvelninti. Tokio pobūdžio veiksmus pademonstravo Europos Komisija, Lietuvos žemdirbiams skyrusi 10,7 mln. eurų pagalbą. Ją nacionalinėmis lėšomis šalis gali padidinti tris kartus, bent iš dalies priartindama prie patirtų nuostolių masto.
Žemdirbių pečius užgriuvo milžiniška išbandymų našta. Nepaisant įvykusių protestų ir organizuotų susitikimų su aukščiausiais šalies vadovais, iki šiol taip ir liko neišspręsta žemiau kritinės ribos kritusių pieno supirkimo kainų krizė. Ją pagilino po vėlyvų pavasario šalnų sekusi sausra, kurios padariniai pasijus rudenį: tai ženkliai mažesnis ir blogesnės kokybės derlius bei dėl pašarų stygiaus likviduojamos pieninių galvijų bandos. Kelia nerimą biurokratinės naštos didinimas ir į gamybos mažinimą nukreiptos priemonės, kurios „iš viršaus“ suderinamos Briuselyje, be jokio modeliavimo ir poveikio analizės, kokias ilgalaikes pasekmes tai turės šalies žemės bei maisto ūkiui. Su tuo net nesupažindinama žemdirbių visuomenė ir atitinkami Seimo komitetai.
Nutarta kreiptis į aukščiausių šalies institucijų vadovus su prašymu perkelti iš užribio į aktualių darbotvarkės temų sąrašo pradžią krizės žemės ūkyje suvaldymo klausimą. Šiandieną, kaip niekuomet anksčiau, reikalingi skubūs ir išmintingi aukščiausio lygio sprendimai.
Aptarti ir kiti einamieji klausimai. Po posėdžio jo dalyviai aplankė Pakruojo dvarą.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos informacija