Skip to main content

Ar žemės ūkis bus pradėtas statyti nuo galvos ant kojų? (interviu laikraštyje "Ūkininko patarėjas")

Lietuvos pieno ūkiai išgyvena sunkumų ir netikėtumų kupiną laikotarpį. Visi ūkiai neša sunkią naštą ir jiems visiems, be išimties, reikia paramos. Tačiau Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) mąsto kitaip ir siūlo beveik 11 mln. Eur europinę paramą skirti tik smulkiesiems pieno gamintojams. Pieno gamintojai nusivylę, nuostolių dėl pieno krizės patyrę žemdirbiai ketina kreiptis į Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio komisarą ir ieškoti teisybės. Apie tai su Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentu Eimantu PRANAUSKU kalba „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Jolita ŽURAUSKIENĖ. 

– BNS vykusios spaudos konferencijos metu paskelbėte apie ketinimą kreiptis tiesiogiai į Europos komisarą dėl ministerijos parengtų ES paramos skirstymo taisyklių.

– Laišką ES žemės ūkio komisarui išsiunčiau tą pačią dieną, grįžęs po įvykusios spaudos konferencijos. Visų pirma, turiu pabrėžti, kad tai padariau asmeniškai, kaip ES ir Lietuvos pilietis. Neturiu tam jokio kolegų iš derybinės grupės pritarimo ar nepritarimo. 

– Ar ne per anksti? Juk taisyklės dar tik projektinėje stadijoje?

– Deja, patirtis rodo, kad ŽŪM dauguma pasiūlymų dedami į stalčius. Pavyzdys: nelaukiant išmokų avansų šį rudenį, numatytos išmokos už ekoschemas ariamoje žemėje. Apie tai, kad žadėtam išmokų lygiui išlaikyti nepakaks suplanuotų lėšų labai labai iš anksto buvo ne tik raštu įspėta ŽŪM, bet ir rašyti straipsniai ŪP laikraštyje. Vieno iš jų pavadinimas kalba pats už save: „Strateginis planas: ekoschemų ariamoje žemėje aritmetika“ (2022 m. gegužės 24 d.). Į ministerijos stalčius nugulė ir argumentai dėl ankstesnės 8 mln. Eur paramos nelogiškumo, eliminuojant dalį moderniausių ūkių, kuriuos tiesiog išmintinga visapusiškai palaikyti kaip stipriai susvyravusios šalies pienininkystės stuburą. 

– Kodėl kreipėtės į žemės ūkio komisarą?

– Visų pirma, todėl, kad 2023 m. balandžio 27 d. įvyko oficialus pagal darbotvarkę suplanuotas komisaro susitikimas su Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininko Mindaugo Maciulevičiaus vedama grupe. Susitikime, kuriame, be komisaro, dalyvavo jo patarėjas ir ekspertai iš DG AGRI komiteto, buvo pateikta išsami medžiaga, iliustruojanti kritinę situaciją visų dydžių Lietuvos pieno ūkiuose. Beje, komisaro komanda atvyko gerai pasiruošusi, su iš anksto parengta informacija. Tad rezultatas nebuvo spontaniškas. Buvo išsakytas nedviprasmiškas pažadas skirti pagalbą. Beliko išspręsti techninius jos skyrimo klausimus. 

Lietuvių liaudies išmintis sako: „Pažadėjo – patiešijo, netesėjo – negriešijo.“

– Priešingai! Iš patirties žinau, kaip sunku iš ES pareigūnų išpešti tokius pažadus. Jie labai brangina duotą žodį – tokia yra vakarietiško bendravimo ir susitarimo tradicija. 99 proc. atvejų apsiribojama, aptakiomis, nieko konkretaus nežadančiomis frazėmis. Atkreipkite dėmesį, kad Reglamentas 2023/1465 dėl ES paramos skyrimo įsigaliojo tik š. m. liepos 14 d., o Europos Komisija informaciją apie numatomas pagalbos sumas tinklapyje paviešino dar birželio 26 d., „Žodis – ne žvirblis“, – tvirtina kita lietuvių liaudies patarlė. 

– Taigi, komisaro pažadas buvo operatyviai ištesėtas?

– Taip. Žemės ūkio komisaras ir jo komanda padarė viską, kas nuo jų priklausė. Tačiau paaiškėjo, kad dauguma pieno gamintojų, kuriems atstovavo su komisaru susitikusių derybininkų grupė, dėl žemės ūkio ministro vadovaujamos komandos parengtų taisyklių gali negauti jokios paramos.

Į kokią padėtį būtų pastatytas ES žemės ūkio komisaras, pažadėjęs pieno gamintojams paramą iš žemės ūkio rezervo fondo lėšų, už kurias, visų pirma, jis yra atsakingas? Argi buvo galima abejingai laukti, apie tai neinformavus komisaro, kai net spaudos konferencijoje derybininkai atvirai išsakė nuomonę dėl nesunkiai nuspėjamos bet kokių pasiūlymų taisyklių projektui baigties...

Straipsnį rasite čia.